Karantinas paskatino lietuvius įsigyti naminių gyvūnėlių
Pastarosios aplinkybės, privertusios gyventojus didžiąją laiko dalį leisti namuose, nulėmė augintinių populiarumo išaugimą. Nemažai gyvūnų mylėtojų, pradėjusių dirbti iš namų, ėmė galvoti apie naujo šeimos nario įsigijimą ir namuose auginamų šunų bei kačių skaičius šiemet gerokai išaugo – lietuviai augintinius noriai ima tiek iš prieglaudų, tiek ir iš veisyklų.
Naminių gyvūnų populiarumą fiksuoja Gyvūnų augintinių registras: nuo 2020 metų pavasario, tai yra, nuo karantino pradžios, Lietuvoje buvo užregistruoti net 1983 nauji šunys bei 1161nauja katė. Palyginus šiuos skaičius su anksčiau vyravusiomis tendencijomis galima matyti, jog šunų skaičius nuo ankstesnių metų pakilo 18,6 %, o kačių – net 26,2 %.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovė, Daiva Miliauskienė, atkreipia dėmesį, jog daugiausiai naujų keturkojų buvo užregistruotą praeitų metų birželį, liepą, rugsėji, spalį ir lapkritį.
Augintinių populiarumo augimą pastebi ir draudimo bendrovės – karantino metu gerokai išaugo ir susidomėjimas katės bei šuns draudimu.
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius tvirtina, jog vis daugiau žmonių apdraudžia savo augintinius. Ši tendencija auga tiek ir taip veislinių, tiek ir neveislinių gyvūnų šeimininkų – augintinio draudimas, palyginus su ankstesniais metais, šiuo metu yra išaugęs beveik dvigubai. Specialistas sako, jog šią tendenciją galima sieti tiek ir su pandemijos pasekmėmis, tiek ir su tuo, jog žmonės šiandien skiria daugiau dėmesio tinkamai augintinio priežiūrai.
Remiantis draudikų statistika, šunis auginantys gyventojai į draudimo bendrovę paprastai kreipiasi dėl pablogėjusios augintinio savijautos, apsinuodijimo, kepenų nepakankamumo, šlapimo takų uždegimo, otito bei kitų traumų. Kačių šeimininkai į draudikus kreipiasi rečiau, nei šunų. Dažniausiai kreipiamasi dėl virusinių ar infekcinių ligų, slogos, peršalimo ar nagų lūžių.
Žalos gali pridaryti ir veido kaukės
T. Sinkevičius dalinasi patirtimi – karantino laikotarpiu teko susidurti su situacija, kai bėgiodamas lauke šuo suvalgė dvi apsaugines veido kaukes. Situacija nebuvo lengvai išsprendžiama – pašalinti iš skrandžio kaukių nepavyko, tad teko laukti, kol jos buvo suvirškintos. Situacija privertė susimąstyti ir prisiminti, jog esame atsakingi už tinkamą kaukių priežiūrą – negalime jų išmesti, kur pasitaikė, nes tai gali sukelti sveikatos problemų keturkojams mūsų draugams.
Ekspertas teigia, jog apsinuodijimų, skrandžio ir onkologinių ligų gydimas šeimininkui vidutiniškai atsieina 400 eurų, o kaulų lūžiai bei kojų traumos gali kainuoti net ir 700 eurų.
Draudikams tenka dirbti ir su sudėtingesniais atvejais. T. Sinkevičius prisimena, jog yra susidūręs su situacija, kai spurdėdamas šuo ištrūko savo šeimininku iš rankų ir susilaužę leteną, taip pat, kai keturkojis apsinuodijo nuo hortenzijos lapų. Teko susidurti ir su atveju, kai medžioklinis šuo grįžo su plėštinėmis žaizdomis ant krūtinės bei kaklo – augintinis galimai susidūrė su šernu.
Dažniausiai šeimininkai pasirūpina gydymo išlaidų draudimu. Rečiau pasirenkamas gyvybės, vagystės arba dingimo bei civilinės atsakomybės draudimas. Specialisto manymu, civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti taip pat aktualus gyvūnų šeimininkams – jis užtikrina, jog bus atlyginta žala, padaryta aplinkiniams žmonėms ar jų turtui. T. Sinkevičius prisimena praeitų metų įvykį, kai šuo apgadino svetimo žmogaus automobilį.
Koronavirusu gali užsikrėsti ir gyvūnas
„If“ draudimo bendrovės atstovas teigia, kad pandemijos laikotarpiu teko susidurti ir su augintiniais, užsikrėtusiais koronavirusu nuo kitų gyvūnų, fiksuoti ir keli mirties atvejai.
T. Sinkevičius sako, jog gyvūnų ir žmonių koronavirusas – tai ne tas pats. Virusu sergantis žmogus negali užkrėsti savo augintinio, o augintinis – žmogaus. Naminiai gyvūnai gali užsikrėsti nebent kontakto su sergančiu gyvūnu metu. Pašnekovas auginantiems daugiau nei vieną gyvūną pataria: pastebėjus, kad vienas iš augintinių serga, atlikti tyrimus ir kitiems – taip sužinosite, ar kiti gyvūnai neužsikrėtė.
Karantino metu nemažai žmonių dirba iš namų, todėl praleidžia daugiau laiko su savo augintiniais, leidžiasi į ilgesnius pasivaikščiojimu. Deja, tai lemia ir išaugusią traumų bei nelaimių riziką.
„If“ privataus turto draudimo produkto vadovas paaiškina – gyvūnai serga dažniau nei mes, jie taip pat gali peršalti ar pasigauti virusą. Anot specialisto, vos pastebėjus, jog gyvūnas elgiasi ar jaučiasi prastai, kreiptis į veterinarą bei išsiaiškinti situaciją. Uždelsus galima susidurti su nemaloniomis pasekmėmis.
Parengta pagal If P&C Insurance AS filialo informaciją