2021-04-30 Vis dažniau fiksuojami būstų užliejimai
Ar teko susidurti su situacija, kai grįžus namo pastebite per sieną varvantį arba iš rozetės tekantį vandenį? Tokią patirtį turi neretas Lietuvos gyventojas. Pasitaiko ir atvejų, kai su šia nelaime susiduriama ne sykį.
Keturi užliejimai
Vilniuje gyvenanti Ugnė pirkdama butą neįsivaizdavo, kad ateityje jis bus užlietas net kelis kartus. Apžiūrinėdama butą mergina pastebėjo keistai uždažytas dėmes palubėje, tačiau pardavėjas tikino, jog sykį butą užliejo kaimynai ir ši problema jau sutvarkyta.
Anaiptol, po kelių mėnesių vilnietė pastebėjo per sieną bėgantį vandenį ir puolė ieškoti problemos. Aplankius visus kaimynus paaiškėjo, jog dėl užliejimo kaltas dviem aukštais aukščiau gyvenantis kaimynas, tačiau prisiimti atsakomybės už įvykį jis nenorėjo. Kita rytą, atvykus santechnikui, kaltininkas rodė nusausintą vietą, tikindamas, jog neturi nieko bendro su įvykusia nelaime.
Mergina dalinasi, jog tąsyk kreipėsi į draudimo bendrovę, kur gavo išmoką už patirtą žalą ir įvykį greitai pamiršo. Deja, po pusantrų metų, grįžus iš kelionės, gyventoja bute ir vėl pastebėjo vandens žymių. Ugnė prisipažįsta, jog tąkart įvykio nefiksavo, nes nusprendė, kad neturi pakankamai informacijos ir įrodymų apie tai, kada ir kaip įvyko užliejimas.
Vilnietei ir toliau tenka kovoti su nemalonumais. Prieš mėnesį problema ir vėl pasikartojo. Šįkart mergina kreipėsi ir į draudimo bendrovę, ir į namo administratorių. Negana šio nemalonumo po kelių dienų, dar tą pačią savaitę, būstas ir vėl buvo užlietas – tai padidino draudikų užfiksuotus nuostolius.
Dabar mergina gyvena atnaujintame bute, su naujomis sienomis ir lubomis, tačiau su baime ir nerimu laukia, kada ir vėl teks gelbėtis nuo užliejimo.
Grėsmę kelia susidėvėję vamzdžiai
Daugiabučių administracijos bendrovės „Mano būstas“ avarinė tarnyba kiekvieną mėnesį susiduria su beveik tūkstančiu atvejų, kai užsikemša ar trūksta susidėvėję vamzdžiai. Gaila, bet neretai gyventojai į tarnybą kreipiasi per vėlai – tik tada, kai įvyksta avarija. Per praėjusius metus didžiausia Lietuvoje daugiabučių administracijos bendrovė fiksavo net 1 024 buto užliejimo atvejus.
„Mano būstas“ atstovas Paulius Ugnianskis dalinasi – vandentiekio vamzdynų avarijos senos statybos daugiabučiuose pasitaiko labai dažnai. Deja, augant nekilnojamojo turto pardavimams, pasitaiko vis daugiau statybų broko atvejų, todėl būsto užliejimai fiksuojami ir naujos statybos daugiabučiuose.
Senos statybos daugiabučiuose paprastai grėsmę kelia trūkę vamzdžiai ar kiti vamzdyno gedimai. Dažna užliejimų priežastis yra užkalkėję vamzdžiai.
Ekspertas pataria patikrinti ar nesutrūkinėję bute matomi vamzdžiai, ar naudojantis santechnika vanduo lengvai nubėga vamzdžiu. Užsikimšęs vamzdynas irgi gali sukelti avarijų.
„Mano būstas“ atstovas taip pat pastebi, jog būsto užliejimai neretai įvyksta gyventojams išvykus, todėl pataria vykstant į ilgesnę kelionę sustabdyti vandens tiekimą. Svarbu nepamiršti ir profilaktiškai patikrinti sanitarinių mazgų lanksčiąsias žarneles. Jų susidėvėjimas taip pat gali lemti užliejimą.
Užliejimų tik daugėja
Draudimo bendrovė BTA teigia, jog per praeitus metus fiksavo virš tūkstančio vandens sukeltos nelaimės atvejų. Daugiausiai tarp jų – būsto užliejimų. Šis skaičius yra 8% didesnis nei 2019 metais. Tada užliejimų atvejų kiekis nesiekė nei tūkstančio.
Pasitaiko ir pasikartojančių užliejimų, tačiau pagal tai nelaimių atvejai nėra skaidomi į pirminius ir pakartotinius.
Bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis paaiškina: dažnu atveju, po avarijos problema nėra pilnai išsprendžiama. Gyventojai pasikeičia maišytuvą, žarnelę, tačiau nėra sutvarkomi esminiai gedimai, todėl, tikėtina, kad avarija pasikartos ir ateityje.
Užliejimai atneša nemalonių situacijų, o patirta žala ir taisymas kainuoja daug. Avarijos metu nukenčia grindys, sienos, lubos, baldai, žalą patiria tiek ir būsto savininkas, tiek ir žemesniuose aukštuose gyvenantys kaimynai. Patyrus nelaimę tenka tvarkyti vamzdžius, dėl ko neretai prireikia ir ardyti sienas bei lupti nuo jų brangias plyteles ir apdailos medžiagas.
Praėjusiais metais BTA draudimo bendrovė, kompensuodama užliejimų patirtą žalą išmokėjo klientams net 659 tūkstančių eurų. Vidutinė 2020 m. išmoka siekė 643 eurus, o didžiausias nuostolis atsiejo net 8 800 eurų – šiuo atveju nukentėjo Molėtų r. sav. gyventojai, kurių namo antrajame aukšte trūkęs vamzdis užliejo visas pirmojo aukšto patalpas.
Visgi didžiausia pastarųjų metų išmoka – net 17 tūkst. eurų – buvo išmokėta 2019 metais Pagėgių gyventojui, kurio būstą užliejęs vanduo sugadino visą grindinio šildymo sistemą.
Specialistas skatina, pastebėjus vandens avariją savo būste, pirmiausia stengtis kuo labiau sumažinti žalą – kiek įmanoma sustabdyti vandenį, patikrinti kaimyninių butų situacija, nedelsiant informuoti namo administracijai bei draudimo bendrovei, jeigu būstas turi draudimą. A. Žiukelis priduria, jog apliejus kaimynus, jų patirta žala yra kompensuojama tik tada, kai esate apsidraudęs civilinę atsakomybę.
Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją