Vairuotojų sukčiavimas: neapdrausti automobiliai bei psichologinio spaudimo naudojimas.
Nedidelis eismo įvykis taip pat gali būti streso šaltinis, ypač tada, kai patekote į sukčiavimo schemą. Draudikų teigimu, apgavystės keliuose karantino metu dar labiau padažnėjo, o pinkles dažniausiai rezga avarijos kaltininkai, vairuojantys neapdraustus automobilius.
Eismo įvykio kaltininkas, neturintis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, privalo atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą iš savo lėšų. Pasitaiko atveju, kai tokio finansinio nuostolio bandoma išvengti, pavyzdžiui, nurodant deklaracijoje klaidingą įvykio laiką.
Draudimo bendrovės BTA atstovas, Andrius Žiukelis, dalinasi, jog praėjusiais metais tokie sukčiavimai buvo fiksuojami kas trečią dieną, ir tai tik BTA bendrovės duomenys. Ekspertas teigia, kad sukčiavimų padaugėjo karantino metu. Tai galima paaiškinti tuo, jog didelė dalis vairuotojų neprasitęsė draudimo, tikėdamiesi, jog retai išvykdami iš namų išvengs rizikos patekti į avariją.
Bendradarbiavimas iš gailesčio
Draudikų atstovas primena, jog pildant deklaraciją privaloma fiksuoti tikslią įvykio datą. Išgirdus, kad avarijos kaltininkas prašo deklaracijoje žymėti kitą datą, reikėtų suprasti, jog vairuotojo privalomasis draudimas yra nepratęstas.
A. Žiukelis pasakoja, jog neretai tokiuose atvejuose vairuotojas, neturintis draudimo, sakosi neturįs su savimi registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo ar kokio nors kito dokumento, ir prašo įvykio dalyvių palaukti, kol kitas asmuo atveš jo dokumentus. Galiausiai vietoje neva pamiršto dokumento kitas asmuo jam atveža ką tik nupirktą draudimo polisą.
Nukentėjusieji vairuotojai ne visada žino, jog tapo dar ir sukčiautojo aukomis. Neretai šis faktas išaiškėja tik pradėjus tirti eismo įvykį. Neretai nukentėjusieji į tai žiūri atlaidžiai – pasigaili kito vairuotojo, mano, jog situacijos nuokrypis yra nereikšmingas. Deja, pasitaiko ir atvejų, kai įvykio kaltininkas grasina, jog nesutikęs su jo sąlygomis, nukentėjusysis apskritai negaus jokios kompensacijos už patirtą žalą.
Pasimetę vairuotojai patiki gąsdinimais ir sutinka veikti išvien. Tačiau reikėtų žinoti, jog kompensacija nukentėjusiajam bus išmokėta visada, nepriklausomai nuo to, ar įvykį sukėlusio vairuotojo automobilis buvo apdraustas, ar ne.
A. Žiukelis taip pat perspėja pagalvoti, prieš sutinkant su kitu vairuotoju iš gailesčio. Kilus įtarimams ir prasidėjus tyrimui dėl sukčiavimo, galima pakliūti į nemalonią padėtį. Paaiškėjus, jog deklaracija buvo užpildyta nesąžiningai, nukentėjęs vairuotojas bus įvardintas kaip sukčiautojo bendrininkas, todėl jo patirta žala nebus atlyginta.
Apie „Žiedų valdovus“
Remiantis draudikų statistika, galima pastebėti, jog, palyginus su ankstesniais metais, gerokai sumažėjo tyčia sukeliamų avarijų. Tokio tipo sukčiavimų pasitaikydavo įvairiuose kelio ruožuose, tačiau dažniausiai – seno ženklinimo žiedinėse sankryžose. Sukčiautojai naudodavosi vaizdo registratoriais.
Tokio tipo sukčiautojams, dar vadinamiems „žiedų valdovais“ sukčiauti dabar yra sunkiau, todėl, kad pastaruoju metu buvo atnaujinta nemaža dalis žiedinių sankryžų. Dabar jos – sužymėtos taip, jog vairuotojai, dar prieš įvažiuodami į žiedinę sankryžą, turi pasirinkti juostą, kuria važiuos, o pakeisti jos esant sankryžoje jau nebegalima. Atnaujinus tokio tipo sankryžas sostinėje sumažėjo ne tik avarijų, bet ir sukčiavimų skaičius. Anksčiau sukčiai specialiai pakišdavo automobilį kitam vairuotojui.
Specialistas pastebi, jog vis dar pasitaiko ir tokių situacijų, kai nukentėjusieji vairuotojai bando gauti finansavimą viso automobilio remontui, kaip patirtą žalą įvardindami ankstesnius transporto priemonės įbrėžimus, įlenkimus ar net gedimus.
A. Žiukelis aiškina, kad išmokos už patirtą žalą išmokamos tik patvirtinus visas įvykio aplinkybes, įvertinus, ar patirti automobilio pažeidimai yra įmanomi konkrečioje situacijoje ir įsitikinus, jog kompensacija išmokama aiškiu pagrindu.
Specialistas pasakoja, kad visos aplinkybės yra tikrinamos tiek rankiniu, tiek automatiniu būdu. Analizėje atliekamas monitoringas, naudojami dirbtinio intelekto ir duomenų analitikos metodai. Draudimo bendrovės automatizuoja didelę dalį analizės, jai naudoja inovatyvius sprendimus, todėl bandymai sukčiauti paprastai nelieka nepastebėti ir atneša nemalonumų sukčiaujantiesiems.
Nepanikuoti ir kreiptis į policiją
A. Žiukelis pataria patekus į avariją neskubėti, ramiai įvertinti situaciją, o kilus įtarimui ar pastebėjus neįprastų detalių – kreiptis į pareigūnus. Ekspertas taip pat rekomenduoja nedelsiant fiksuoti įvykio aplinkybes – vietą, eismo įvykio dalyvių pozicijas kelyje, kelio ženklus, dangą ir panašiai.
Pastebėti sukčiautoją galima iš elgesio. Jeigu įvykio kaltininkas nori tartis, spręsti situaciją neįprastu būdu, daro spaudimą, kažką slepia, sako, jog neturi techninės apžiūros dokumento ar vairuotojo pažymėjimo, skambina kitiems ir stengiasi, kad pokalbio nebūtų klausomasi ar tempia laiką, tikėtina, kad tai – sukčius.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir tuo atveju, kai kaltininkas bando atsakomybę užversti nekaltam vairuotojui. Psichologinis spaudimas, agresija, bandymas išvesti iš vėžių ar skubinimas taip pat neretai indikuoja sukčiautoją.
Draudimo bendrovės atstovas tikina, jog patekus į tokią situaciją, svarbu nepasimesti, ramiai užfiksuoti įvykio aplinkybes ir, svarbiausia, neskubėti pasirašinėti dokumentų, ypač, kai nėra aiškus įvykio kaltininkas. Specialistas pataria pasikonsultuoti su artimu žmogumi, kuris galėtų situaciją įvertinti iš šono, o prireikus – skambinti ir pareigūnams.
Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją