2020-09-14 Vairuotojų kultūros skirtumai Baltijos šalyse
Dėl vyraujančių judėjimo tarp šalių apribojimų, kuriuos nulėmė COVID-19 plitimas, didžioji dalis Lietuvos vairuotojų vasarą praleido keliaudami po Baltijos šalis. Norėdami atlikti stebėjimą ir padėti vietiniams keliautojams, draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovai užsakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausą, kurią atliko bendrovė „Nielsen“.
Apklausos rezultatai parodė esminius Baltijos šalių vairuotojų skirtumus ir panašumus. Remiantis duomenimis, galima pastebėti, jog vairuodami lietuviai ir estai vertina saugų greitį, o latviai aukščiau saugaus greičio iškelia aplinkinių vairuotojų prielankumą padedant vieni kitiems persirikiuoti.
Nepaisant visų Baltijos šalių vairuotojų vertybių, rugpjūtis vis dar išlieka avaringiausiuoju metų mėnesiu: paskutinis vasaros mėnuo paprastai pasižymi dideliais skubančių keliautojų srautais – atkreipia dėmesį „Gjensidige“ bendrovės Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė.
Faktorius, kuris nulemia didžiąją dalį eismo įvykių, anot pašnekovės, yra būtent greičio viršijimas. Turbūt todėl tai ir yra viena iš jautriausių temų tarp Baltijos šalių vairuotojų.
Saugus atstumas gali padėti išvengti nelaimės
Kitas aspektas, svarbus visų šalių vairuotojams – saugus atstumas. Net 15 % apklaustų Baltijos šalių vairuotojų pageidautų aplinkinių vairuotojų laikytis saugaus atstumo tarp automobilių.
Ekspertė paaiškina: tiek savo, tiek ir kitos šalies greitkeliu važiuojantis vairuotojas nori jaustis saugus ir turėti vietos manevravimui, o bet koks manevras, daromas nesilaikant saugaus atstumo, yra labai pavojingas ir gali pridaryti daug žalos. Be to, avarija, padaryta užsienyje, gali turėti labai komplikuotas pasekmes, todėl tai kelia vairuotojams itin didelį nerimą.
Kiekviena šalis turi savus reikalavimus, taisykles ir, žinoma, greičio apribojimus. Ekspertė ragina reikalavimų laikytis ir, važiuojant leistinu greičiu, kartu laikytis ir saugaus atstumo rekomendacijų. Pašnekovė primena, jog saugų atstumą įsivertinti galima patiems: „Važiavimo greitį reiktų dalinti iš 2 dviejų ir paversti metrais“.
Nepamirškite parodyti posūkio!
Vykstantieji į Estiją turėtų nepamiršti rodyti posūkio signalo – vietiniams vairuotojams tai itin svarbu: tai patvirtino net 22 % apklaustųjų. Latvijoje šio ženklo svarbą pabrėžė 18 % vairuotojų, na, o Lietuvoje – mažiau nei dešimtadalis.
V. Katilienė pastebi, jog posūkio signalą rodyti privaloma, tai apibrėžia kelių eismo taisyklės, galiojančios visame pasaulyje, bet, ko gero, Estijoje gerokai dažniau susiduriama su šio signalo ignoravimu, todėl vairuotojai jį taip ir sureikšmina. Taigi, prieš keliaujant po Estiją, signalo svarbą reikėtų gerai įsidėmėti.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsidėkojame šviesos signalais
Ko gero, vairuotojai, kuriems yra tekę automobiliu keliauti po svečias šalis, yra pastebėję, kad skirtingose šalyse padėka kelyje gali būti išreiškiama skirtingai. Nepaisant to, visose Baltijos šalyse vyrauja tas pats susitarimas – dėkojama šviesos signalais. Tai žino beveik kas penktas apklausos dalyvis.
Sankryžos bei pėstieji - pamirštami
Deja, bet Baltijos šalių vairuotojai retai kreipia dėmesį į sankryžų blokavimą. Tik 5 % vairuotojų pabrėžė, jog jiems trukdo sankryžos ploto užblokavimas.
Taip pat, vos keli procentai šalių atstovų pažymėjo, jog tiki, kad kiti vairuotojai praleistų pėsčiuosius, sustoję saugiu atstumu nuo perėjos.
V. Katilienė pastebi, jog šiandien itin aktuali eismo kultūros ir pagarbos kitiems vairuotojams tema, tačiau, deja, kai kurie gauti rezultatai skatina susimąstyti. Akivaizdu, jog kultūra net ir tarp kaimyninių šalių gali labai skirtis, todėl ekspertė pataria prieš vykstant į Latviją ar Estiją pasidomėti šiais skirtumais, o, be to, vietinėmis taisyklėmis ir jų ženklinimu keliuose.
Reprezentatyvias Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausas, kurių metu buvo apklausta po 1 600 respondentų, „Gjensidige“ užsakymu šių metų kovą atliko bendrovė „Nielsen“.
Parengta pagal AB "Gjensidige" informaciją