2020-04-08 Vairavimo taisyklės, kurių nederėtų pamiršti
Dažnai yra primenama ir akcentuojama vairuotojams, kaip yra svarbu neviršyti leistino greičio ir nevartoti alkoholio prie vairo, tačiau retas prisimena elementarią vairavimo kultūrą kelyje. Saugaus atstumo nesilaikymas, rizikingas manevravimas ar nesureguliuoti žibintai – smulkūs nusižengimai, kurie pasak draudikų, labiausiai lemia smulkius eismo įvykius. Štai draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis išskiria kelias pagrindines kultūringo vairavimo taisykles, kurios padėtų sumažinti avarijų skaičių, o eismo dalyviai patirtų mažiau streso.
Saugaus atstumo laikymasis
Taigi, koks atstumas laikomas saugiu atstumu? Pagal kelių eismo taisykles, jis turi būti ne mažesnis kaip per 2 sekundes nuvažiuojamas atstumas, kitaip – pusė automobilio važiavimo greičio, paversto metrais. Pavyzdžiui, jeigu jus važiuojate 60 km/h greičiu, atstumas iki priešais esančio automobilio turėtų būti ne mažesnis kaip 30 m.
A. Žiukelis pastebi, kad šios taisyklės laikytis būna ypač sudėtinga spūsčių metu. Atsiranda tokių vairuotojų, kurie įsmunka į nedidelį tarpą tarp automobilių, taip sukeldami avarines situacijas, padidindami spūstis bei gaišindami kitų vairuotojų laiką.
Saugaus atstumo laikymasis ne tik parodo vairavimo kultūrą, bet ir leidžia išvengti avarinių situacijų bei sutaupo vairuotojų laiką.
Manevravimas ir lenkimas
Kitas rizikingo elgesio keliuose pavyzdys, dėl kurio įvyksta nemažai eismo įvykių – neatsakingas manevravimas ir lenkimas.
Draudimo ekspertas pateikia neatsargaus lenkimo pavyzdį: „<...> dažnos situacijos, kai iš paskos važiuojantis automobilis aplenkia ir tuoj pat suka į kairę arba dešinę. Aplenktas vairuotojas būna priverstas staigiai stabdyti, bet rizikuoja ir lenkiantysis, nes akivaizdu, kad lenkiama spontaniškai, neįvertinant visų aplinkybių.“ Tokie atvejai dažniausiai tampa eismo įvykio priežastimi – dėl vieno vairuotojo neatsakingumo nukenčia kiti nėkuo dėti asmenys.
Rekomenduojama yra artėjant posūkiui, pirmiausiai įvertinti atstumą ir kitų automobilių judėjimo greitį. Patariama lėčiau važiuoti paskui judantį automobilį ir nerizikuoti pavojingai lenkiant. Vertėtų nepamiršti, kad už neapdairų lenkimą gręsia piniginės baudos ir net teisių atėmimas.
Venkite važiuoti kairiąja eismo juosta
Visiems puikiai žinoma – kairioji eismo juosta yra skirta kliūties apvažiavimui ar greičiau važiuojanties automobiliams. Tačiau neretai daugelis vairuotojų visgi renkasi važiuoti kairiąja eismo juosta net tada, kada dviejų juostų kelyje dešinioji būna apytuštė, o kairiąja važiuoja automobilių kolona, pastebi A. Žiukelis. Ką tai lemia? Tai lemia dar blogesnę padėtį kelyje – blokuojamas eismas ir kuriamos spūstys.
Kelių eismo taisyklės nedraudžia važiuoti kaire eismo juosta, kai dešinioji laisva, tačiau pabrėžia važiuoti kaip galima arčiau dešiniojo krašto. Už šio reikalavimo nesilaikymą numatomos net piniginės baudos.
Tvarkingai sureguliuoti žibintai
Dažniausia automobilių techninės apžiūros metu nustatoma klaida yra nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai. Šviesa iš žibintų sklinda arba per žemai, blogindama kelio matomumą vairuotojui, arba per aukštai, akindama kitus eismo dalyvius. Pasitaiko ir tokių vairuotojų, kurie važinėja su nuolat įjungtais rūko žibintais, tačiau tai nėra geras sprendimas – šie žibintai taip pat akina priešais atvažiuojančių automobilių vairuotojus.
A. Žiukelis atkreipia dėmesį, kad automobilių žibintai turi atitikti gamyklinius reikalavimus. Ryškiau šviečiančios ksenoninės lemputės itin akina kitus vairuotojus tamsiuoju paros metu, o ir „<...> nuo 2014 metų techninės apžiūros dokumentų galiojimas kelyje naikinamas, jei žibinte panaudotas automobilio gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis“, – sako BTA ekspertas.
Parengta pagal "BTA Insurance" informaciją