Naujienos

Vaikų nuotykiai žiemą ir juos lydinčios traumos

2019-01-17
Straipsnio nuotrauka

Šiais metais žiema mus apdovanojo dideliu sniego kiekiu, o tai vienas iš pagrindinių vaikų žaidimų priemonių šaltuoju metų sezonu. Tai suteikia vaikams galimybę čiuožinėti slidėmis, rogutėmis ar čiuožynėmis ir patirti neišdildomų įspūdžių su draugais. Vis dėlto, draudimo bendrovės pastebi, jog vaikų ir paauglių žiemos traumų statistika rodo, kad sausis pasižymi traumų skaičiumi ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Dėl šios priežasties draudimo specialistai pataria skirti daugiau dėmesio vaikų apsaugos priemonėms.

„Vykstant slidinėti į užsienį ar renkantis tam specialiai pritaikytas vietas Lietuvoje nekyla klausimų, kad slidinėjimo inventorius apima ne tik slides ir lazdas, bet ir apsaugos priemones: šalmus, kojų bei rankų apsaugas. Apmaudu, bet ir tokiais atvejais nepavyksta išvengti kritimų, atsitrenkimų. Tuo tarpu išsiruošus pačiuožinėti nuo vietos kalniuko visos saugumo taisyklės bei papildomos priemonės dažniausiai vis dar pamirštamos, nepakankamai saugomasi galimų kritimų, sutrenkimų, kitų iš pažiūros smulkių traumų.“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo rizikos vertintojas Andrius Žilėnas.

Tinkamos apsaugos neturėjimas lemia, jog šiai dienai tarp pagrindinių vaikų ir paauglių traumų dominuoja kojų, rankų lūžiai, galvos sumušimai, veido sužalojimai, patempimai, raiščių plyšimai, smegenų sukrėtimai. Remiantis draudimo bendrovės BTA statistikos duomenimis šios traumos gali siekti šimtus eurų, atsižvelgiant į patirtos traumos sunkumą, sudėtingumą, gydymo trukmę, ar buvo reikalinga chirurginė intervencija. Žinoma, A. Žilėnas atkreipia dėmesį, jog šaltuoju žiemos periodu traumų gali pasitaikyti ir keliaujant kasdieniu maršrutu. Dauguma vaikų sunkių traumų atsiranda dėl žiemos sporto, tokio kaip slidinėjimas, tačiau slidžios gatvės, laiptai bei šaligatviai šiuo laikotarpiu, taip pat nesumažina rizikos parkristi ir susižaloti. Kai kuriais atvejais, vaikai gali ir nesusižaloti, tačiau draudimo ekspertai rekomenduoja stebėti atžalos savijautą:

„Jei vaikas parkrito ar atsitrenkė, tačiau vizualiai sužeidimų nesimato, vis tiek patariama stebėti jo savijautą ir elgesį: ar nesvaigsta galva, nepykina, ar nevemia – paprastai šie simptomai yra būdingi galvos traumoms ir smegenų sutrenkimams. Turėkite omenyje, kad ir patys vaikai ne visuomet geba adekvačiai nusakyti situaciją. Kai kurie pasisako ir apie menką maudimą, tuo tarpu dalis, ypač, jei jie maži, gali nesiskųsti net ir lūžiu. Jei sumušimai akivaizdūs juos geriausia šaldyti, esant reikalui – dezinfekuoti“, - sako A. Žilėnas.

Vis dėlto, draudimo specialistas sako, jog apsaugos priemonių kultūra Lietuvoje visuotinai prigyja gana lėtai: „Lietuvoje turime ir uždarų sniego, ledo arenų ir galimybių slidinėti, čiuožinėti visai kaip lauke. Populiarėja ir atviros miestų čiuožyklos, kur vietos gyventojai ar svečiai gali praleisti laiką čiuožinėdami pačiūžomis. Paprastai tam pakanka tik pakeisti avalynę. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį ir į svarbų, tačiau nepelnytai ignoruojamą saugumo aspektą, nes jei tai neatrodo svarbu suaugusiems, vaikai to irgi nesiprašys”.

Dėl šios priežasties primename, jog prieš planuojant aktyvią veiklą su savo vaiku, pirmiausia reikėtų pasirūpinti apsaugos priemonėmis bei paaiškinti vaikams tos apsaugos naudą.  O norintiems išvengti ir netikėtų galimų finansinių nuostolių primename, jog visada galite apdrausti savo vaikus ir paauglius nelaimingų atsitikimų draudimu.

BTA informacija

Valdykite savo draudimų informaciją! Taip Jūs ir Jūsų turtas bus visada apsaugotas!