Ugnis praėjusiais metais sukėlė dvigubai daugiau nuostolių
Draudimo bendrovės BTA skaičiuoja, kad pernai dėl gaisro patirti nuostoliai yra dvigubai didesni nei 2020 m. Iš viso 2021 metais išmokėta virš milijono eurų. „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, atskleidė, kad iki 70 proc. gyventojų būsto draudimą įsigyja pirmiausia dėl to, jog bijo gaisro.
Draudikai jau ilgus metus stebi statistiką, kuri rodo, jog neatsargus elgesys su ugnimi ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikymas yra pagrindinės priežastys sukeliančios nelaimę namuose. Beveik 60 proc. gaisrų kyla dėl netvarkingo dūmtraukio ar prastos jo priežiūros.
Pasak ekspertų, gaisrų stipriai padaugėja prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai. Gaisrų pikas pasiekiamas kuomet kūrenimas būna intensyviausias. Nemažai gaisrų kyla ir šildymo sezono pabaigoje, kai kaminai ir dūmtraukiai, kurie nėra reguliariai valomi, jau būna užsikišę. Reikia nepamiršti, kad katilai ir dūmtraukiai turi būti įrengiami laikantis įstatymuose numatytų atstumų ir kitų statinio konstrukcijų. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis taip pat primena, kad siekiant maksimaliai sumažinti gaisro riziką, tiek dūmtraukiai, tiek katilai privalo būti tinkamai izoliuoti.
Dažniausia gaisrų priežastis – netvarkingos šildymo sistemos, užsikišę kaminai, t.y. viskas, kas susiję su priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nepaisymu. Šildymas elektra taip pat gali sukelti gaisrą, ypač palikus be priežiūros ar ne pagal gamintojo instrukciją naudojant tepalinius, elektrinius ir panašius šildytuvus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento surinkti duomenys atskleidžia, kad maždaug ketvirtadalis visų gaisrų kyla gyvenamuosiuose būstuose.
Anot A. Žiukelio, būsto draudimo kainos svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų. Tuo tarpu didelio gaisro atveju, išmoka gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Eksperto darbinėje praktikoje ne kartą pasitaikė pamokančių istorijų, kai draudimo išmokos padėjo šeimoms atstatyti ugnies suniokotus namus.
Ugniagesiai pataria, kiekviename gyvenamojo būsto aukšte įsirengti bent vieną autonominį dūmų detektorių. Tai minimalus reikalavimas, tačiau dūmų detektorių taip pat rekomenduojama turėti kiekvienoje atskiroje patalpoje. Labai svarbu, kad malkos ar kitos degiosios medžiagos būtų laikomos saugiu atstumu nuo krosnių ar židinių, t.y. ne arčiau nei pusė metro iki jų.
A.Žiukelis pabrėžia, kad būtina laikytis visų reikalavimų, kuriuos sudarė ugniagesiai remdamiesi savo ilgamete patirtimi. Ne tik draudikai, bet ir ugniagesiai kasmet primena visuomenei apie priešgaisrinę saugą ir reikalavimus, kurių privalu laikytis norint išvengti gaisro nelaimės. Ugnis nesirenka nei vietos, nei žmonių, todėl draudimas nepadės išvengti nenumatytų situacijų, tačiau, įvykus nelaimei, palengvins materialinę naštą.
Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją