2017-09-15 Tyrimas atskleidė – pėstieji daugiau dėmesio skiria savo telefonui, nei keliu važiuojantiems automobiliams
Rugsėjis mums atnešė ne tik daug rytinių spūsčių gatvėse, bet ir paskatina mus vairuoti dar atidesniems negu įprastai. Vis dėlto, didžiausią rūpestį ir nerimą mums kelia ne prasidėję nauji mokslo metai ir gausus būrys vaikučių, bet vis daugiau į telefono ekraną susikoncentravę Lietuviai. Kaip parodė atlikta „Spinter tyrimų“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu, aštuoni iš dešimties gatve einančių piliečių dairosi į ne į kelią, bet naudojasi savo išmaniaisiais telefonais. Vadinasi, tuo metu, kai pėstieji kalba, naršo internete, rašo trumpąsias žinutes, atsakinėja į elektroninius laiškus ar bendrauja socialiniuose tinkluose, ženkliai mažiau domisi aplinka ir dideliu greičiu prie perėjos artėjančiu automobiliu, tad neretai gali iššaukti kritinę situaciją ar net avariją.
„Mobilieji telefonai yra neatsiejama kasdienybės dalis, todėl dažnai juos imame į rankas nesusimastydami apie jų naudojimo grėsmes ar netgi pavojų gyvybei. Bendravimas telefonu einant gatve „atitveria“ nuo aplinkinio pasaulio ir mažina žmonių saugumą. Būtina atkreipti dėmesį, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu slopina pėsčiųjų atidumą, didina nelaimingų atsitikimų riziką ir net grėsmę tapti nusikaltimo aukomis“, – įspėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas. O remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais eismo įvykiuose žuvo net 114 žmonių, šis skaičius palyginus su praėjusiais metais yra net 8,6 procento didesnis. Iš žuvusių šiais metais apie 41 procentą sudarė transporto priemonių vairuotojai, o 31 procentą – pėstieji.
Atlikta apklausos taip pat atskleidė, jog vos 9 procentai apklaustų pėsčiųjų eidami gatve nesinaudoja išmaniuoju telefonu, o tik 7 procentai įsijungia laisvųjų rankų įrangą. Tai reiškia, kad pėstieji nepakankamai stebi aplinką ir negali sukoncentruoti dėmesio į aplink esančius žmones ir transporto priemones. Dažniausiai, kaip parodė atliktas tyrimas, (net 83 procentai apklaustųjų) lietuviai eidami gatve kalbasi telefonu, o vos 11 procentų gatve einančių žmonių - rašo žinutes ar elektroninius laiškus, bendrauja socialiniuose tinkluose. Kaip pastebi G. Matiukas: „Pagrindinė rizika naudojantis telefonu yra dėmesio atitraukimas. Žmonės daug lėčiau pereiną gatvę, nes pagrindinį dėmesį yra nukreipę į telefono ekraną ar telefoninį pokalbį. Klausydami muzikos ar valgydami pėstieji sėkmingiau ir saugiau kerta važiuojamąją kelio dalį, nes šis veiksmas nereikalauja ypatingo susikaupimo ar galvojimo“.
Pasak „Gjensidige“ draudimo bendrovė atstovo, telefonu dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai kirsdami gatvę. O tyrimas atskleidė, jog dažniausiai telefonu kalbasi 26–55 metų miestiečiai, 18–25 metų pėstieji gatvėje dažniau rašo trumpąsias žinutes ir naršo internete. Vairuotojai šiuo klausimu, kaip parodė atlikta apklausa, yra šiek tiek atsakingesni: iš apklaustų respondentų - 19 procentų vairuodami telefonu nekalba, o 17 procentų važiuodami automobiliu naudojasi laisvųjų rankų įranga, na o vos 4 procentai vairuotojų naudojasi navigacija.
„Nauji bendravimo įpročiai kuria naujas elgesio gatvėje taisykles. Ypač svarbu ugdyti vaikų atsakomybę ir moksleiviams, vos pradėjusiems savarankiškai naudotis išmaniaisiais telefonais, išaiškinti visas galimas grėsmes. Ir suaugusieji, ir naujus mokslo metus pradedantys vaikai bei paaugliai turėtų įprasti prieš einant per gatvę trumpam nutraukti pokalbį arba sustoti ir pabaigti pašnekesį ar susirašinėjimą“ – rekomenduoja G. Matiukas. Todėl patariame atsakingai naudotis savo išmaniuoju telefonu, kadangi įvykio atveju patiriama žala ne tik telefonui, bet ir Jūsų pačių sveikatai, todėl kertant perėja, dėl savo pačių gerovės, pasidėkite telefoną į saugią vietą ir įsitikinkite, kad saugu eiti per gatvę.
Gjensidige informacija