Straipsnio nuotrauka 2013-08-21

Trečdalis lietuvių vis dar nesiryžta drausti savo turto

63 proc. Lietuvos gyventojų yra apdraudę savo turtą, transportą, apsidraudę save ar savo šeimos narius. Tokius duomenis atkleidė ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa.

Apklausos duomenimis, daugiausia, t. y. 74 proc., draudžiasi vidutinio amžiaus (30–49 m.) asmenys. Vertinant apsidraudusiųjų socialinę padėtį, beveik 80 proc. jų yra specialistai su aukštuoju išsilavinimu ir 75 proc. gauna aukštesnes (1001 litas ir daugiau vienam šeimos nariui) pajamas.

„Didžiausios apsidraudusios visuomenės dalies polinkį draustis paaiškina susiklosčiusi socialinė šalies situacija. Tarkime, trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai neretai turi įsipareigojimų bankams dėl paimtų būsto paskolų, kurias imant stipriai rekomenduojamas draudimas. Išsilavinę žmonės labiau išmano draudimo rinką, draudimo teikiamą naudą ar rizikas, kylančias neapsidraudus, todėl labiau juo pasitiki. O gaunantieji aukštesnes pajamas ieško patrauklių būdų investuoti ir taupyti“, – sako Katerina Pavlidi, „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė.

Remiantis apklausa, šalyje yra 37 proc. neapsidraudusiųjų. Šios dalies apklaustųjų socialinė padėtis visiškai skirtinga nei apsidraudusiųjų. Daugiausia, t. y. 60 proc., iš jų yra pagyvenę asmenys: jų amžius siekia 70 metų ir daugiau. Beveik du trečdaliai (61 proc.) iš jų neturi vidurinio išsilavinimo ar yra bedarbiai.

K. Pavlidi teigimu, toks apsidraudusiųjų pasiskirstymas lengvai paaiškinamas ir todėl, kad bendrai vyresnio amžiaus žmonės yra linkę mažiau draustis. Tuo tarpu mažesnes pajamas gaunantiesiems ne gyvybės draudimas nėra viena iš būtiniausių patogaus gyvenimo sąlygų.  

Apklausos duomenys taip pat atskleidė, kad žmonėms patogiausia draustis atvykus į draudimo bendrovės padalinį. Taip nurodė 38 proc. apklaustųjų. Kita didesnė dalis, t. y. 30 proc., mano, kad patogiau draudimo paslaugas pirkti iš draudimo bendrovės pažįstamo darbuotojo (konsultanto). Internetas lietuviams dar nėra tapusi įprasta priemonė šioms paslaugoms užsakyti – tokį būdą rinktųsi 13 proc. respondentų. Pusei apklaustųjų patikimiausia įsigyti draudimo paslaugas taip pat atrodo atvykus į draudimo bendrovę.

Šie duomenys rodo, kad asmeninis kliento kontaktas su draudžiančiuoju vis dar išlieka svarbiausias. Toks būdas, daugumos apklausoje dalyvavusiųjų nuomone, yra ir patogus, ir patikimas.

Šių metų pavasarį vykusioje apklausoje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų. Apklausiami asmenys gyveno 17 miestų ir 34 kaimuose.