Naujienos

Privatumo pažeidimas svarbesnis už finansinę žalą

2019-08-26
Straipsnio nuotrauka

Grįžtate namo: durys išlaužtos, daiktai išvartyti, vertingi daiktai dingę, televizoriaus, kompiuterio, su jums ypatingai svarbiomis nuotraukomis ar  vaizdo reportažais, nėra. Be daiktų netekimo, aukos patiria ir rimtą psichologinę žalą.

Sentimentali daikto vertė yra svarbesnė

Lietuvoje vagysčių iš gyvenamųjų patalpų ženkliai mažėja, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau statistika yra skaudi: nuo 2019 m. pradžios iki liepos pabaigos Lietuvoje įvykdyta daugiau nei 1600 vagysčių iš gyvenamųjų patalpų (žr. Informatikos ir ryšio departamento Nusikalstamų veikų žemėlapį).

Nepaisant žalos dydžio susidūrus su tokiu nusikaltimu, pasak psichologės Daivos Balčiūnienės, svarbiau tampa žmogaus reakcijos ir emocijos, kai prarandamas privačios erdvės neliečiamumas.

„Visų pirma, žmogų ištinka šokas, tada eina trumpas neigimo etapas, peraugantis į pyktį. Ilgiausiai išsilaikanti vagystę patyrusių žmonių emocija yra bejėgiškumo jausmas – saugumas mums yra vienas iš pamatinių poreikių ir jo netekimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Natūraliai apima mintys, jog kažkas tai suplanavo, kažkas sekė ir žinojo, kada namai bus tušti – tai visiškas privačios erdvės išniekinimas“, – vertina specialistė.

Įvykusią skriaudą vertinti šaltu protu yra sunkiausia, juk natūralu, kad netekę sentimentalią vertę turintį daiktą, pavyzdžiui, dovanotą mamos žiedą, žmogus jaus pyktį ir bejėgiškumą. Anot psichologės, kai kurių daiktų finansinė vertė yra nedidelė, tačiau emociškai jie neįkainojami, todėl susitaikyti su jų praradimu būna daug sunkiau.

Vagystės neturi sezono

Vagystės iš gyvenamųjų patalpų finansinė žala gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų. Tačiau šiems nusikaltimams konkretaus sezono nėra.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, panašus vagysčių skaičius fiksuojamas visais metų laikais. Dažniausiai vagišiai darbuojasi, kai žmonės keliauja ir palieka namus tuščius.

„Jei anksčiau lietuviai dažniau atostogaudavo vasarą, tai dabar renkasi poilsį įvairiais metų laikais. Tad kintančius atostogų įpročius atspindi ir vagysčių iš būsto statistika. Vis dėlto galima įžvelgti ir teigiamų faktų – Europos Sąjungoje nuo 2012 iki 2016 metų vagysčių sumažėjo 24 proc., tai reikėtų iš dalies sieti su didesniu žmonių sąmoningumu ir investavimu į apsaugos sistemas“, – analizuoja Inga Žvirblytė, ERGO Lietuvoje turto draudimo vyr. ekspertė.

Pasak I. Žvirblytės, vagišiai taikosi tiek į butus, tiek į nuosavus namus ar kotedžus. Dažnai vagystės yra planuojamos: stebimi turto savininko įpročiai, kartais pasitelkiami ir socialiniai tinklai, kur žmonės mielai dalijasi savo kelionių akimirkomis ir aplankytomis vietomis. Atlikus „namų darbus“, ilgapirščiams užtenka vos kelių minučių, kad patektų į patalpą ir iš jos dingtų nepastebėti kartu su vertingu grobiu. Tiesa, vagys dažnai taikosi į lengvai gabenamus nedidelius daiktus, kurių vertė didelė – grynieji pinigai, papuošalai, kompiuteriai, telefonai, laikrodžiai ir pan.

Neigiami jausmai išlieka ilgam

Prieš keletą metų grįžęs namo vilnietis Vaidas rado apvogtą savo butą. Pavogta turto už daugiau kaip 3000 eurų, tačiau antrindamas psichologei jis teigia, kad ilgiausiai galvojo ne apie pinigus.

„Kas nutiko, pamatėme grįžę po ilgojo savaitgalio. Lygiai tą patį išgyveno ir kitas butas toje pačioje laiptinėje. Pirma reakcija buvo labai didelis pyktis ir noras kažkaip keršyti. Tuomet pradedi skaičiuoti pinigus, kuriuos praradai. Po kiek laiko draudimas padengia žalą, bet pats jausmas nepraeina, nes tokio dalyko kaip kompiuteryje turėtos nuotraukos niekas juk nesugrąžins. Laimė, mus apvogęs žmogus, atrodo, ieškojo tik kelių brangiausių daiktų – televizorių ir ekranų, o mažesnius, nepakeičiamus dalykus paliko“, – dalinasi Vaidas.

Negatyvius jausmus gydo bendravimas

Vaidas pasakoja, kad po vagystės investavo į patikimesnę namų apsaugą, bet nesaugumo jausmas išliko: „Sunkiausia buvo įtikinti save, kad tikimybė, jog tai pasikartos, labai maža. Turiu du vaikus ir ne vieną mėnesį po vagystės jaudinausi – o kas, jeigu kažkas tokio atsitiktų, kol esame namie? Supranti, kad baimė neracionali, bet emociškai savęs neįtikini.“

Psichologė D. Balčiūnienė pastebi, kad retais atvejais noras garantuoti namų saugumą gali peraugti net į tam tikrą maniją: žmogus tikrina, ar uždaryti langai, užrakintos durys, įtariai žiūri į kaimynus, šokinėja nuo kiekvieno krebždesio ir pan. 

„Kaip ir po kitų trauminių patirčių, po vagystės žmogus turi kalbėtis su kitais, reikšti savo emocijas, neužsidaryti savyje. Kadangi išprovokuojama stipri emocinė reakcija, susijusi su saugumo ir privatumo pažeidimu, natūralu, kad kurį laiką aplinka matoma itin negatyviai, atrodo, kad visas pasaulis pilnas nusikaltėlių ir vagių. Svarbu neleisti šiam jausmui pernelyg išaugti ir tapti norma“, – pataria psichologė.

ERGO Insurance informacija

Valdykite savo draudimų informaciją! Taip Jūs ir Jūsų turtas bus visada apsaugotas!