2022-08-15 Piko valandos: kokios priežastys apsunkina eismą?
Vairuotojai didžiuosiuose šalies miestuose neretai sugaišta ne vieną valandą keliaudami į darbą arba iš jo. Natūralu, kad tuo metu kyla daugiausia avarijų. Draudimo bendrovės BTA duomenys atskleidžia, kad daugiausia eismo įvykių fiksuojama didmiesčiuose, būtent kai gyventojai po darbo važiuoja į namus. Anot ekspertų, avarinės situacijos susidaro ne vien dėl intensyvaus eismo, bet ir dėl vairuotojų, kurie užsiima pašalinėmis veiklomis.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad žinant kur ir kada gatvės būna avaringiausios, galima numatyti, kuriose vietose reikia būti atidesniems. Budrumas kelyje reikalingas visais metų laikais. Kas mėnesį fiksuojama avaringumo statistika rodo, kad avaringumas išlieka daugiau ar mažiau vienodas, tad vairuotojai visada privalo visą dėmesį skirti vairavimui.
BTA specialistai tokias išvadas padarė remdamiesi pranešimų apie eismo įvykius statistika per pastaruosius ketverius metus, t.y. nuo 2018 m.
Didžiausias avaringumas – piko metu
Daugiausia eismo įvykių sostinėje fiksuojama Ukmergės, Geležinio vilko, Savanorių, Žirmūnų gatvėse. Ten eismas yra pats intensyviausias, o greičio apribojimai kai kur siekia 80 km/h. Kaune avarijos dažniausiai įvyksta – Savanorių, Pramonės, Taikos prospektuose. Verta atkreipti dėmesį, kad šiose vietose greičio ribos ne didesnės, nei kitose gatvėse. Tuo tarpu Jonavos gatvėje avarinių situacijų nebūna daug, nors ten vairuotojai gali važiuoti kiek greičiau. Klaipėdoje daugiausia avarijų įvyksta Taikos prospekte ir Šilutės plente – ten eismas yra intensyviausias.
Visuose didmiesčiuose eismo įvykių pradeda sparčiai daugėti nuo 7 val. ryto ir jų nemažėja iki pat 21 valandos. Pikas pasiekiamas, kai visi po darbo pradeda judėto namų link, t.y. tarp 17 ir 18 valandos. Pagal BTA ketverių metų statistikos duomenis, būtent šiuo metu registruota virš 1000 avarinių situacijų per metus. Mažiausiai eismo įvykių buvo nuo 2 iki 5 val. nakties. Statistiškai nuo 2018 metų kasmet per valandą įvyksta apie 45 avarijas.
Dažniausia klaida – vairuotojų išsiblaškymas
A.Žiukelis nurodo, kad draudiminių įvykių skaičius yra tiesiogiai susijęs su intensyviu eismu. Tai patvirtina ir statistiniai draudimo bendrovės duomenys. Vis dėlto didžiausias avaringumas nuo 17 iki 18 valandos yra susijęs ir su nuovargiu bei išsiblaškymu.
Vairuotojai, užsiimantys pašalinėmis veiklomis, labiau rizikuoja patekti į avarinę situaciją. Tyrimai atskleidė, jog dėl jų kaltės kyla 10-30 proc. visų eismo įvykių. Apklausti respondentai teigia žinantys, jog išsiblaškymas už vairo yra viena dažniausių avarijos priežasčių.
BTA atstovas stebisi, kad žmonių neatbaido 90 eurų baudos už naudojimasi telefonu už vairo. Deja, įvykus avarijai dauguma neprisipažįsta, jog dėmesys buvo nukreiptas ne į eismą, o į telefoną. Vairuotojų išsiblaškymas lemia ir tai, kad kelio ženklai lieka nepastebėti, todėl pavojus kyla visiems eismo dalyviams.
Valdas Šlepikas, vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ direktorius, priduria, kad netinkamas dėmesio paskirstymas nulemia netinkamų sprendimų priėmimą avarinėje situacijoje. Dėmesys vairuojant dažniausiai neišlaikomas dėl naudojimosi telefonu, bandymo ko nors paieškoti ar užsižiūrėjimo pro langą.
Anot V. Šlepiko, ką tik gavę teises ir nespėję įgyti patirties vairuotojai neretai per daug savimi pasitiki ir praranda atsargumo jausmą. Tad neretai jie vairuoja pavojingai ir patenka į eismo įvykius.
Gebėjimas vertinti situaciją padeda užtikrinti saugų vairavimą. Eismo taisyklių paisymas ir tinkamų sprendimų priėmimas leis išvengti avarinių situacijų. Beje, vairavimo mokyklos direktorius pastebi teigiamus pokyčius vairavimo kultūroje Lietuvoje.
Neatidūs vairuotojai kelia įtampą
Profesionalus lenktynininkas Rokas Baciuška pripažįsta, kad jam daugiausia įtampos kelia vairuotojų kultūros stoka ir nenuspėjamas vairavimas. Jo teigimu, dažnai stabdoma be reikalo. Kartais vairuotojai pasirenka netinkamas vietas pasukti ir taip sutrikdo eismą.
R. Baciuška pastebi, kad itin daug vairuotojų naudojasi mobiliaisiais telefonais, todėl neskiria viso dėmesio į kelią. Jis pabrėžia, kad reikia saugoti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius, o tam reikalingas visiškas susikaupimas vairuojant. Dėmesingumas vairuojant ir tinkamas situacijos vertinimas padės mažinti avaringumą keliuose.
Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją