Straipsnio nuotrauka 2020-11-24

Pavojingiausi faktoriai spūstyse – saugaus atstumo ir rikiavimosi taisyklių nesilaikymas

Ruduo neretam miesto vairuotojui asocijuojasi su spūstimis keliuose, tamsiais rytais ir vakarais bei prastomis oro sąlygomis. Draudimo bendrovė BTA dalinasi pastebėjimais apie eismo įvykius galinčias nulemti klaidas, daromas spūstyse.

Šių metų rugsėjo mėnesį atliktos eismo įvykių analizės duomenys parodė, jog dažniausios eismo įvykių priežastys yra neatidus rikiavimasis ir manevravimas kelyje, saugaus atstumo nesilaikymas bei nedėmesingas išvažiavimas iš šalutinių gatvių. Draudimo bendrovės BTA atstovas Andrius Žiukelis paaiškina: nelaimingus atsitikimus kelyje dažniausiai nulemia vairuotojų skubėjimas, atidumo trūkumas, eismo taisyklių ir nerašytų etiketo normų nesilaikymas.

Ekspertizių skyriaus vadovas priduria – daugiausiai eismo įvykių skaičiuojama pirmadieniais. Pašnekovas mano, jog įtakos tam gali turėti išsiblaškymas po savaitgalio bei dėl laisvadienių susidarę dienos ritmo pokyčiai. Be to, jau keletą metų vienu avaringiausių laikotarpiu tampa paskutinė rugsėjo savaitė.

Rugsėjo mėnesio eismo įvykių analizėje galima matyti jog procentaliai daugiausiai avarijų įvyksta Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau rezultatai taip pat parodo, kad net ir mažesniuose miestuose eismo įvykius lemia tie patys, anksčiau minėti, veiksniai.

Stebėkite vairuotojus priekyje

BTA specialistas teigia, jog didžiausią avarijos riziką kelia saugaus atstumo nesilaikymas. Nesilaikydami reikiamo atstumo ir naudodamiesi telefonu vairuotojai neretai atsitrenkia į priekį važiuojantį automobilį, ypač prieš pėsčiųjų perėjas, žiedines sankryžas ar tiesiog spūstyje.

Pašnekovas pastebi, jog net ir važiuojant labai lėtai, pavyzdžiui, 10 km/val greičiu stabdymo kelias gali siekti iki 4 metrų – o tai atitinka paties automobilio ilgį. Akivaizdu, jog važiuojant spūstyje privalu laikytis saugaus atstumo – tai gali padėti išvengti avarijos. Deja, skubėdami į darbą vairuotojai neretai pamiršta šią taisyklę ir bando užkirsti kelią užlįsti ketinantiems vairuotojams. Jeigu tokioje situacijoje priešais važiuojantis automobilis pradės staigiai stabdyti, tikimybė sukelti eismo įvykį taps itin realia.

A. Žiukelis pataria: vairuojant automobilį reikėtų atidžiai stebėti priekyje važiuojančius automobilius – tai padės laiku nuspėti ar pastebėti jų manevrus.

Besirikiuojant naudokitės akių kontaktu

Pagrindinė avarijų priežastis paprastai būna neatidus manevravimas kelyje bei persirikiavimai į kitas juostas. Pašnekovas paaiškina – vairuotojai rytais labai skuba bei stipriai pasitiki savo gebėjimais, pamiršdami, jog eismas priklauso ne tik nuo jų pačių, bet ir nuo kitų eismo dalyvių elgesio.

Tenka susidurti su situacijomis, kai persirikiuoti bandęs vairuotojas teigia, jog į eismo juostą jo piktybiškai neįleido. Nereikėtų  pamiršti, jog kito automobilio vairuotojas galėjo nepastebėti besirikiuojančio dėl to, kad žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir paprasčiausiai nebespėjo sureaguoti.

A. Žiukelis pataria, jog tokioje situacijoje reikėtų manevrą planuoti iš anksto – kuo anksčiau pradėti rodyti posūkio signalą, bandyti užmegzti akių kontaktą su kitu vairuotoju – neretai vairuotojo ketinimus gali išduoti jo kūno kalba.

Pašnekovas pastebi, jog neretai vairuotojai gatvėse nesilaiko kelių eismo taisyklės, apibrėžiančios, jog kelio juostoje atsiradus kliūčiai, kiekvienas gretimos kelio juostos vairuotojas turi prieš save užleisti vieną persirikiuojantį automobilį. Tačiau  tie, kuriems reikia persirikiuoti taip pat neturėtų elgtis įžūliai ir stengtis persirikiuoti, neatsižvelgdami į vyraujančia situaciją.

A. Žiukelis taip pat pastebi, jog kartais vairuotojai pradeda netikėtai rodyti posūkio signalą ir rikiuojasi, neatsižvelgdami, ar tam yra vietos ir ar tai daryti saugu. Paprastai kiti vairuotojai tokioje situacijoje tokį vairuotoją praleidžia, nors ir parodydami nepasitenkinimą keiksmais ar garsiniu signalu, tačiau kai susiduria du vienodai užsispyrę eismo dalyviai toks manevras gali baigtis ir kilometrinėms spūstims.

Išvažiuoti į kelią – tik įvertinus saugumą

Išvažiavimas į kelią iš kiemo ar šalutinės gatvės piko metu gali gerokai užtrukti ar netgi baigtis eismo įvykiu. A. Žiukelis pataria: prieš važiuojant reikėtų tinkamai įvertinti saugumą ir aplinkybes: jeigu vairuotojas jus praleidžia, įsitikinkite, ar nėra daugiau vairuotojų, artėjančių iš kitos pusės, ar artėjančio automobilio greitis ir atstumas iki jūsų – saugūs, ar vairuotojas mato, jog ketinate išvažiuoti ir ar spės laiku sustabdyti savo automobilį.

Eismo įvykiai dažnai nutinka dėl to, kad viena eismo juosta judanti transporto priemonė sustoja, kad praleistų tą, kuris išsukinėja iš kiemo, o kita eismo juosta artėjantis vairuotojas nespėja sureaguoti ir laiku nesustoja.

Ekspertas pataria – ketidami praleisti iš kiemo sukantį automobilį neskubėkite pradėti judėti, jeigu jo vairuotojas kelias sekundes uždelsia – jis paprasčiausiai nori įsitikinti, kad pajudėti saugu.

Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją

© Aon Baltic. Visos teisės saugomos. Privatumas. Naudojimosi taisyklės. Klientų zonos naudojimosi taisyklės. Partnerystės projektai. Aon privatumo politika. Draudimo skaičiuoklė. Kasko draudimas.