2022-03-14 Net 50 proc. telefonų dūžta per pirmą pusmetį: kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti?
Naujausi Lietuvos statistikos duomenys atskleidė, kad išmaniaisiais telefonais naudojasi net 75 proc. šalies gyventojų. Apytiksliais skaičiavimais praėjusiais metais išmanusis telefonas pasaulyje kainavo 277 eurų, tačiau naujausių modelių kaina siekia tūkstantį ir daugiau eurų. Išmanieji įrenginiai reikalauja nemažai investicijų, tačiau neapsieinama be nuostolių. Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė, Ieva Rapkauskė atskleidžia, jog beveik pusė klientų (49,7 proc.), kurie įsigijo naujus telefonus, patyrė žalą per pirmuosius 6 mėnesius.
Kaip teigia draudimo bendrovės atstovė, net ir labai saugant naują pirkinį, nelaimės išvengti ne visada pavyksta. Pati paprasčiausia priemonė, galinti apsaugoti nuo dalies nelaimingų nutikimų, yra įvairūs apsauginiai dėklai ir stikliukai. Juos tikrai verta įsigyti, nepaisant to, kad jų suteikiama apsauga nėra šimtaprocentinė. Dažniausiai pasitaiko, kad telefonai netyčia išslysta iš rankų arba dūžta įvairiausiose situacijose. Išmaniųjų telefonų naudotojai paprastai patiria nuostolių dėl sudužusio ekrano, nugarėlės ar kameros.
Draudimo ekspertė pripažįsta, kad būna ir kurioziškų atvejų, kai telefonas įkrenta į kriauklę, kurioje bėga vanduo, ar net nugarma į lifto šachtą. Daug įvykių fiksuojama žiemą, ypač esant ekstremalioms oro sąlygoms ar besimėgaujant žiemos malonumais.
Pasak I. Rapkauskės, dėl smarkaus plikledžio praėjusią žiemą draudimo bendrovė registravo padidėjusį skaičių klientų, besikreipiančių ne tik dėl patirtų traumų, bet ir dėl nelaimingų nutikimų metu apgadintų išmaniųjų įrenginių. Dažniausiai nuostolius patiria „iPhone“ ir „Samsung“ telefonų savininkai. Vidutiniška kompensacija dėl dužusios telefono dalies yra apie 300 eurų. Pastebima, kad dažnėja atvejų, kai panašių nuostolių patiria ir turintieji nešiojamuosius kompiuterius, planšetes ar išmaniuosius laikrodžius.
Draudimo ekspertė pastebi, kad telefono draudimas populiariausias tarp 21–30 metų grupės klientų. Beje, šioje amžiaus grupėje išmanieji įrenginiai nukenčia labiausiai ir sudaro 43,7 proc. visų bendrovės fiksuojamų žalų. Beveik trečdalį registruojamų žalų patiria 31–40 metų grupės atstovai, o 41–50 metų klientų išmanieji telefonai nukenčia rečiausiai – tik 13,2 proc.
Išmanieji įrenginiai dažniau apgadinami žiemos metu
„If“ turto žalų grupės vadovė pataria kuo mažiau naudotis telefonu esant nepalankioms oro sąlygoms arba besidžiaugiant žiemos pramogomis, pavyzdžiui, slidinėjant ar čiuožinėjant. Tai padės ne tik apsaugoti savo išmanųjį įrenginį, bet ir leis sumažinti traumų riziką.
Vertėtų nepamiršti, kad žiemą išmanųjį telefoną reikėtų kuo rečiau naudoti lauke, ypač kai temperatūra nukrenta žemiau 0. Šaltyje jis sunaudoja žymiai daugiau energijos nei esant pliusinei temperatūrai. Jei žiemos metu daug laiko leidžiama lauke, telefonas gali netikėtai išsijungti arba daug greičiau išsikrauti. Be to, intensyviai naudojant išmanųjį įrenginį šaltyje, baterija gali visiškai sugesti.
Jei telefonas paliekamas automobilyje ar kitoje nešildomoje patalpoje, jis labai greitai atvėsta per gana trumpą laiko tarpą. Tokiu atveju, dažniausiai baterija išsenka, todėl būtina žinoti, kad grįžus namo nereikia iš karto išmaniojo įrenginio įjungti krauti. Tai daryti geriausia tuomet, kai praeina šiek tiek laiko ir telefonas sušyla. Šis patarimas ne tik padės tausoti baterija, bet ir išvengti gedimų.
Šaltyje paliktas telefonas, patekęs į šiltą patalpą, sudrėksta ir tai gali tapti viena iš gedimo priežasčių.I. Rapkauskė pabrėžia, kad didelis temperatūrų svyravimas sudaro palankias kauptis drėgmei ir vandens kondensatui įrenginyje. Būtent dėl šios priežasties, nepatartina iš karto įkrauti savo telefoną grįžus iš lauko. Tai sukelia didelę riziką pažeisti svarbias mikroschemas, kurios gali nepataisomai sugesti.
Parengta pagal If P&C Insurance AS filialo informaciją