Neseniai teises įgiję vairuotojai dažniau pakliūva į avarijas, tačiau su nedidelėm žalom
Šių metų pradžioje buvo skaičiuojama, kad vairuotojų, turinčių galiojančias teises vairuoti, buvo apie 1,5 mln. Beveik 5 proc. iš jų – neseniai įgijo teisę vairuoti ir važinėja klevo lapu pažymėtais automobiliais. Pagal oficialią autoįvykių statistiką, pradedantieji vairuotojai buvo atsakingi už 8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. BTA draudimo duomenimis, neseniai vairuotojo pažymėjimą gavę asmenys avarines situacijas sukelia 2,5 karto dažniau palyginus su ilgesnį vairavimo stažą turinčiais Lietuvos gyventojais.
BTA Draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius nurodo, kad tiek oficiali policijos teikiama statistika, tiek ir draudimo bendrovės duomenys rodo, jog pradedantieji vairuotojai dažniau sukelia eismo įvykius nei labiau patyrę vairuotojai. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad neseniai teisę vairuoti įgiję piliečiai įprastai nesukelia itin rimtų autoįvykių, tad ir išmokos tokiais atvejais būna nedidelės.
Kompensacijų dydžiai ir pradedančiųjų, ir patyrusių vairuotojų sukeltose avarijose skiriasi daugiau nei 1,5 karto. Kai avarijos kaltininkai yra nepatyrę vairuotojai – vidutinė žala yra 1026 eurai. Patyrusių vairuotojų sukelto autoįvykio vidutinė kompensacija siekia 1726 eurus.
Akivaizdus skirtumas tarp išmokamų kompensacijų rodo, kad nepatyrę vairuotojai dažniau tampa techninių ir mažiau žalos pareikalaujančių įvykių kaltininkais. A. Gasparavičius mano, kad būtent šiai vairuotojų grupei taikomi greičio ribojimai apsaugo juos nuo rimtesnių autoįvykių su didesnėmis žalomis.
Dažniausiai pasitaikančios pradedančiųjų vairuotojų klaidos
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių nepatyrusių vairuotojų daromų klaidų – įsitikinimas, kad vairuoti reiškia tik valdyti transporto priemonę. Anot jo, vairuojantieji turi suvokti, kad vairuodami jie dalyvauja eisme, todėl reikia gebėti vertinti situaciją bei priimti tinkamus sprendimus tinkamu laiku. Dažnai jauni vairuotojai pasimeta sudėtingose situacijose, o tai tampa autoįvykių priežastimi.
Vairavimo instruktoriaus yra įsitikinęs, kad vos gavę pirmąjį vairuotojo pažymėjimą žmonės pamiršta, kad jie dar nėra pilnaverčiai vairuotojai. Pirmosios teisės reiškia, kad pereinama į savarankišką mokymosi etapą, todėl privaloma automobilį ženklinti klevo lapu ir laikytis greičio apribojimų.
A.Pakėnas pateikia savo vertinimą, kodėl pastebimas skirtumas tarp nepatyrusių ir didesnę patirtį turinčių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių kainų. Jis pritaria nuomonei, kad greičio apribojimai ir jų laikymasis nulemia pradedančiųjų vairuotojų mažiau kainuojančias avarijas.
Gudravimai – ne išeitis
Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas dažniausiai suteikia apsaugą nuo žalos, kurią patiria kiti eismo dalyviai, jei autoįvykio kaltininkas yra pats vairuotojas. Išimtys taikomos tuomet, kai vairuotojas buvo neblaivus ar pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais atvejais visą žala atlyginama iš vairuotojo kišenės.
Yra ir dar viena išlyga, kuri gali sujaukti kompensacijos išmokėjimą. Pasitaiko, kad savo transporto priemonę vairuotojas apdraudžia didesnę patirtį turinčio vairuotojo vardu, tačiau nepasirenka galimybės automobilį vairuoti kitam asmeniui. Taip jaunieji vairuotojai gudrauja, nes nori kuo mažiau mokėti už draudimą. Vis dėlto, toks gudravimas ne visada pasiteisina ir yra labai rizikingas.
BTA atstovas nurodo, kad tokiu atveju, net jei autoįvykių pavyksta išvengti, pradedantysis vairuotojas nekaupia savo kaip vairuojančiojo asmens draudimo istorijos. Jei vairuotojas patenka į draudiminį įvykį, draudimo bendrovė gali pareikalauti dalies žalos grąžinimo. Taigi tokie gudravimai tikrai nesuteikia daug naudos ilgalaikėje perspektyvoje.
Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją