Straipsnio nuotrauka 2020-12-25

Masinės avarijos – kas yra kaltas ir kas yra nukentėjusysis?

Šaltuoju metų laiku suintensyvėja masiniai susidūrimai, kurių metu į eismo įvykį patenka daugiau nei dvi transporto priemonės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų – susidūrimų grandinė, kuri susidaro, kai, nesuspėjęs pristabdyti vairuotojas įrėžia vairuojamą automobilį į priešais važiuojantįjį, kuris pastumtas įsirėžia į prieš jį esantįjį ir taip toliau. Ši grandinė gali nusitęsti per 4 ar netgi daugiau automobilių – tokios avarijos metu natūraliai kyla nesutarimų dėl kaltininkų bei eismo įvykio deklaracijos pildymo niuansų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje atstovas, Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas dalinasi patirtimi – patikslina, kuris vairuotojas turėtų būti laikomas kaltu ir kaip reikėtų elgtis nukentėjusiesiems.

Specialistas pastebi, jog dažniausiai grandininiai susidūrimai įvyksta sankryžose, belaukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. R. Bieliauskas tvirtina, jog paprastai dėl šių avarijų būna kaltas pačiame gale buvęs vairuotojas, kuris pirmasis pradėjo grandininį susidūrimą, tačiau pasitaiko atvejų, kai įvykio kaltininku priskiriamas ir kitas vairuotojas.

Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui. Išimtimi tokioje situacijoje laikomi nebent piktybiniai veiksmai – jeigu priekyje važiavęs vairuotojas tyčia blokavo kelią, deja, ši aplinkybė patvirtinama itin retai.

R. Bieliauskas teigia, jog kitaip vertinamos avarijos, kurių metu susidūrimų grandinę sukelia vienas į stovinčius automobilius atsitrenkęs vairuotojas. Šioje situacijoje kaltu laikomas pirmasis atsitrenkęs vairuotojas ir visi nukentėjusiųjų transporto priemonių vairuotojai deklaracijas turėtų pildyti būtent su juo.

Žinoma, kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų – tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Jeigu ginčų nekyla ir visi dalyviai sutaria dėl avarijos aplinkybių bei kaltininko, eismo įvykio deklaracija galima užpildyti ir savarankiškai.

R. Bieliauskas primena, jog pildant deklaraciją savarankiškai, svarbu kuo aiškiau pateikti visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardyti avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius, o užpildžius – tinkamai pasirašyti. Šioje situacijoje būtų naudingas ir rašytinis paaiškinimas, nurodantis jos eigą, smūgių skaičių bei kitus patikslinimus. Taip pat praverstų ir vaizdinė dokumentacija – specialistas pataria kamera užfiksuoti automobilių išsidėstymą po eismo įvykio bei patikslinti patirtus nuostolius.

Draudikams besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes neretai pagelbėja ir vaizdo registratoriai – juos pašnekovas taip pat pataria visad naudoti. Šie prietaisai padeda išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus. ERGO atstovas primena, jog deklaracijos pildymas gali būti gerokai lengvesnis pildant ją elektroninėje platformoje. Draudikai rekomenduoja www.draudimoivykiai.lt svetainę.

Parengta pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo informaciją

© Aon Baltic. Visos teisės saugomos. Privatumas. Naudojimosi taisyklės. Klientų zonos naudojimosi taisyklės. Partnerystės projektai. Aon privatumo politika. Draudimo skaičiuoklė. Kasko draudimas.