Maršrutinis transportas mieste – kaip išvengti avarijos?
Sostinės viešuoju transportu kasdien keliauja beveik pusė milijono gyventojų, kuriuos veža daugiau nei pusė tūkstančio transporto priemonių. Bendras visų sostinėje kursuojančių autobusų ir troleibusų maršrutų ilgis atitiktų atstumą tarp Vilniaus ir Barselonos. Ir tai tik vieną Lietuvos miestą apibūdinantys skaičiai – galima neabejoti, kad viešasis transportas yra labai svarbus šalies gyvenvietėse.
Deja, bet lengvųjų automobilių vairuotojai kelyje vis dar skiria per mažai dėmesio viešojo transporto priemonėms ir dažnai tai turi nemalonių pasekmių: remiantis draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per šiuos metus jau įvyko daugiau nei 128 eismo įvykiai, kurių metu susidūrė viešasis ir lengvasis transportas.
Viešojo transporto privilegijos
Miesto autobusai ir troleibusai turi išskirtines teises, tačiau automobilių vairuotojai dažnai jas ignoruoja arba pamiršta – teigia draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
R. Pocius pateikia pavyzdį: kelių eismo taisyklėse (KET) yra apibrėžta, jog gyvenvietėje automobiliai privalo praleisti iš pažymėtos stotelės važiuojantį autobusą ar troleibusą. Be abejo, viešojo transporto vairuotojai, savo atžvilgiu, prieš grįždami į kelią privalo parodyti posūkio signalą ir įsitikinti, kad kitas vairuotojas juos mato ir praleidžia. Šis reglamentas taip pat galioja ir maršrutiniams autobusams, kurie vis dar kursuoja Lietuvos miestuose, tarp jų ir Klaipėdoje.
Pašnekovas perspėja, jog ne mažiau svarbu turėtų būti ir saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios viešojo transporto priemonės išlaikymas. Tai padidina galimybę išvengti eismo įvykio, patekus į avaringą situaciją.
Nesilaikant saugaus atstumo patekti į eismo įvykį labai lengva. Pavyzdžiui, nukritus troleibuso ūsams jis staiga sustoja – jeigu iš paskos, nesilaikydamas saugaus atstumo, važiuotų automobilis, būtų galima tikėtis nemalonaus eismo įvykio. Pasitaiko, kai autobusai ar troleibusai dėl netikėto gedimo sustoja tiesiog kelyje ar sankryžoje, taigi laikytis saugaus atstumo yra tiesiog būtina. R. Pocius taip pat pataria vairuotojams patekus į tokią situaciją neskubėti apvažiuoti priekyje sustojusios viešojo transporto priemonės – dideli eismo dalyviai užstoja didžiąją dalį matomo lauko, todėl bandymas juos apvažiuoti gali būti rizikingas, be to, sankirtos blokavimas yra draudžiamas ir teisiškai.
Prieš tai minėtos situacijos yra labai dažnai pasitaikantys avarijų scenarijai. Remiantis draudimo bendrovės duomenimis, lengvųjų automobilių vairuotojai neretai susiduria su viešojo transporto priemonėmis persirikiuodami, nepraleisdami autobuso ar troleibuso arba nesilaikydami saugaus atstumo. Viešojo ir lengvojo transporto susidūrimai vidutiniškai atsieina apie 858,46 eurus, o didžiausi patirti nuostoliai siekia net 3000 eurų sumą.
Važiavimas A juosta – ne visiems
ERGO atstovas atkreipia dėmesį ir į gatvėse susidarančias spūstis. Rugsėjį, prasidėjus mokslo metams ir suintensyvėjus eismui, nemaža dalis vairuotojų judėjimui pasirenka A juostą, taip siekdami greičiau įveikti atkarpą.
KET reglamentuoja, kad A juosta turėtų būti naudojama tik viešojo transporto priemonių, mopedų ir dviračių, taip pat, išimtis daroma vairuotojams, vežantiems bent 4 keleivius, elektromobilių ir taksi vairuotojams – jie gali važiuoti A juostoje, jeigu joje matomas tai leidžiantis specialus ženklinimas. Visi kiti eismo dalyviai gali naudotis A juosta tik prieš pasukdami į dešinę, ir tik punktyrine linija pažymėtoje atkarpoje.
R. Pocius atkreipia dėmesį, jog keliuose, kurie neturi A juostos, vairuotojai vistiek turėtų išlikti etiški ir kantrūs – daugelyje situacijų derėtų praleisti maršrutinį transportą, todėl, kad juo keliauja gerokai daugiau keleivių. Neleistinai į A juostą įsukę vairuotojai elgiasi ne etiškai, o, negana to, remiantis KET, rizikuoja gauti nuo 30 iki 90 eurų baudą.
Išlaikyti atidumą
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į vairuotojų elgesį šalia viešojo transporto stotelių: Kelių eismo taisyklės apibrėžia, jog eismo dalyvių sustojimas stotelėje ar 15 m atstumu nuo jos yra draudžiamas tik tuo atveju, kai trikdoma viešojo transporto veikla. Nepaisant to, bendrovės atstovas įspėja, kad šia galimybe piktnaudžiauti nederėtų – stotelėse stabtelėti tik tada, kai reikia išlaipinti keleivius ir stotelėje neužsibūti.
R. Pocius pabrėžia, kad pamatęs stotelėje stovintį autobusą, kuris veža vaikus, vairuotojas turėtų būti itin atidus. Vaikai gali elgtis neprognozuojamai – vos išlipus iš autobuso bėgti per gatvę ar panašiai. Be abejo, taip galėtų pasielgti ir suaugęs žmogus, todėl vairuotojas kelyje turėtų nuolatos būti atidus ir pasirengęs nenumatytai situacijai.
Parengta pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informaciją