2017-07-13 Lietuvių eismo kultūros ypatumai
Keliaujant automobiliu Europoje galima pastebėti, jog kiekvienoje šalyje yra savitos eismo taisyklės, o kartais galime susidurti ir su nerašytomis eismo taisyklėmis. Kaip pavyzdžiui, visi žino, jog Didžiojoje Britanijoje eismas vyksta kita kelio puse, nei įprastai lietuviams ir didžiajai daliai europiečių. Kitose Europos miestuose, neretai atsiranda vairuotojų, kurie nėra pratę prie didelių miestų ir jų gatvių, tad trukdo eismą lėtu važiavimu ar persirikiavimu per kelias eiles. Vis dėlto, ne tik keliaujant po Europą sutinkame įvairių vairuotojų, o toli dairytis ir nereikia – lietuviai taip pat turi savo savitą eismo kultūrą, kurią, pasak draudikų, galime suskirstyti į du sektorius: vairavimas sostinėje ir vairavimas likusioje Lietuvoje.
Pagrindinis ir esminis skirtumas tarp vairavimo sostinėje ir likusioje Lietuvoje, kaip pastebi ir draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis, kad vairuotojai Vilniuje manevruoja greitai ir neretai pamiršta įsijungti posūkio signalą. O kaip teigia BTA draudimo bendrovės atliktas tyrimas sostinės vairuotojai dėl nerodomų posūkių pykti nelinkę, o dėl Vilniaus transporto sistemos intensyvumo, tai netruko virsti nerašytomis taisyklėmis.
„Panašu, kad sostinėje susiformavo specifinė vairavimo kultūra. Skubama, važiuojama pakankamai chaotiškai ir apie tai nesivarginama perspėti kitų eismo dalyvių.
Mieste daug reguliuojamų sankryžų, prieš metus pakeistas ženklinimas pagrindiniuose žieduose. Pastebiu, kad posūkio svirtelė paprastai naudojama tik tada, kai iš tiesų norima informuoti apie potencialiai pavojingą ar sunkiai nuspėjamą manevrą. Tai, kad vilniečiai labiau nei kitų miestų gyventojai pripranta prie posūkio nerodymo, yra prastas signalas, nes dingsta vienas svarbiausių tarpusavio komunikacijos elementų“, – pastebi BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Remiantis apklausos duomenimis, posūkių nerodymo netoleruoja regionų gyventojai net 70,8 proc., o Vilniuje vos 47,2 proc. vairuotojų. Bendrai Lietuvoje netolerancija posūkių ignoravimui siekia 64,4 proc. Toks skirtumas tik dar kartą įrodo, jog eismo intensyvumas skatina sostinės vairuotojus skubėti, todėl ir pamirštama įspėti apie savo galimus veiksmus eisme. „Problemų sukelia bei nelaimių priežastimi kelyje dažnai tampa įsitikinimas, kad posūkio rodymas automatiškai leidžia keisti juostą ar kur nors įsukti. Tačiau iš tiesų yra kitaip – pirmiausia būtina įsitikinti, ar manevras nesukels nepatogumų kitiems eismo dalyviams, nebus niekam kliudoma ir tik tada galima pradėti signalizuoti apie manevrą bei jį atlikti. Posūkis skirtas informuoti kitus dalyvius apie tai, ką ruošiatės daryti, tačiau savaime jokio pirmumo nesuteikia“, – primena BTA ekspertas.
Kitas svarbus aspektas, kuriam daug dėmesio teikia atliktos apklausos respondentai yra pėstieji. Čia taip pat matomas nemažas skirtumas tarp sostinės ir likusios Lietuvos vairuotojų. Netikėtai į perėją išeinantys pėstieji erzina net 69,8 proc. vilniečių, o likusioje šalyje vos 54 proc. vairuotojų.
„Vilniuje vairuotojai daugiausiai laiko visoje šalyje praleidžia spūstyse, kurios susiformuoja ne tik piko metu ryte ir vakare, bet ir dėl nepalankių oro sąlygų, didesnių ar mažesnių avarijų, kelio remonto darbų. Skubama judėti, kai tik yra galimybė, staigiai manevruojama, o tai ypač sustiprina nepakantumą atsirandantiems net menkiausiems trikdžiams. Be to, Vilniuje dėl paties miesto dydžio yra sąlyginai daug perėjų, kurios kerta važiuojamąją dalį, o tai lemia būtinybę dažniau mažinti greitį dėl gatvę pereiti norinčio žmogaus ar prevenciškai“, – sako A. Žiukelis.
BTA ekspertizių skyriaus vadovas, taip pat išskiria ir pagrindines pėsčiųjų daromas klaidas:
• Pėstieji perėjoje praranda budrumą, elgiasi taip lyg tai būtų jiems priklausanti teritorija, kurioje nereikia laikytis saugaus elgesio taisyklių.
• Į perėją žengiama drąsiai, net neapsidairius ar aplink nėra transporto priemonių.
• Žengiama į perėją iš už autobuso ar kitos transporto priemonės.
Trečiasis apklausos metu išskirtas probleminis aspektas buvo pykimasis gestais. Kaip parodė apklausa, regionuose gestais pykstamasi mažiau.
Kaip teiga ir BTA ekspertas, - „Pastarasis faktorius eismo kultūros skirtumus atspindi bene labiausiai – jei miestuose kas trečias vairuotojas (31,2 proc.) patiria stresą dėl rodomų gestų, tai regionuose – vos kas penktas (21,9 proc.). Tiesiog regionuose žmonės daugiau bendrauja, geriau vienas kitą pažįsta, o kelti balsą ar nepagarbiais gestais rodyti nepasitenkinimą kad ir iš matymo pažįstamam žmogui yra kur kas sunkiau. Užtat miestuose, kuriuose daugelis vairuotojų vienas kitą mato galbūt pirmą ir paskutinį kartą, gyvenimo tempas skubus, o eismas intensyvus – toks nepagarbus elgesys yra dažnesnis“.
Taip yra todėl, kad gyventojai regione mažiau nei mieste gyvenantys vairuotojai jaudinasi dėl neatsakingų pėsčiųjų, kitas transporto priemones užstatančių vairuotojų ar tokių eismo dalyvių, kurie savo nepasitenkinimą yra linkę išreikšti gestais bei žodžiais.
„Iš kitų Lietuvos miestų į sostinę atvykstantiems vairuotojams eismo intensyvumas bei vairuotojų kultūra Vilniuje dažnai kelia nuostabą ar net stresą. Vairuotojai tiesiog nesitiki, kad čia taip aktyviai manevruojama be posūkių, itin greitai pajudama užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Kita vertus, sostinės vairuotojai atvykę į mažesnius miestus ten tarsi bando primesti savo taisykles. Abiem atvejais iškyla papildomas ir visiškai nereikalingas eismo įvykių pavojus”, – sako A. Žiukelis. Todėl primename, kad laikytis kelių eismo taisyklių ne tik reikia, bet ir privaloma, kad tiek automobiliuose esantys vairuotojai tiek kiti eismo dalyviai liktų saugūs ir sveiki. Taip išvengsite bet kokių finansinių nuostolių ir galimų nelaimingų atsitikimų.
Draudimo bendrovės BTA informacija, šaltinis www.bta.lt