2023-06-06

Kuriose automagistralėse ir greitkeliuose yra pavojingiausia?

Kviečiama atkreipti dėmesį į keletą svarbių kelių, jungiančių didžiuosius miestus – tai greitkeliai ir automagistralės. Vasaros sezonui yra padidinamas leistinas greitis, dėl to pareigūnai ragina vairuotojus būti budriais. Draudimo ekspertai išanalizavo turimus duomenis ir padarė išvadą, kuriuose kelių ruožuose įvyko daugiausia avarijų. Įdomu sužinoti? Skaitykite toliau.

Kiek įvykių nutinka keliuose kasmet?

Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), nuo balandžio iki spalio mėnesio lengvųjų automobilių greitis automagistralėse ribojamas iki 130 km/h, o greitkeliuose – iki 120 km/h. Nuo lapkričio iki kitų metų kovo didžiausias leistinas transporto priemonės greitis greitkeliuose ir automagistralėse visoje šalyje yra 110 km/val. Nuo praėjusių metų Vilnių ir Kauną jungiančiam keliui suteikta ir greitkelio kategorija. Draudėjų duomenimis, pernai įvyko daugiau nei 300 avarijų. Per pastaruosius dvejus metus avarijų skaičius perkopė 620.

Duomenys rodo, kad vairuotojams atlyginta daugiau nei 460 tūkst. eurų suma. 2021 metais sumokėta suma net viršija 500 000 eurų ribą – daugiau nei 570 000 eurų. Iš viso dėl to per pastaruosius dvejus metus sumokėta daugiau nei milijoną eurų.

Kur įvyko daugiausiai eismo įvykių?

Pavojingiausios dviejų juostų greitkelių ir automagistralių atkarpos yra Kaunas-Vilnius ir Vilnius-Kaunas. Iš Kauno į Vilnių kryptimi įvyksta 21% avarijų. Daugiau nei važiuojant iš Vilniaus į Kauną. Avaringumas kelyje Kaunas-Klaipėda yra daugiau nei tris kartus didesnis nei kelio atkarpoje Klaipėda-Kaunas. Tačiau 26% didesnė vidutinė žala įvyko būtent kelyje Klaipėda-Kaunas. Per pastaruosius dvejus metus kelyje Vilnius-Panevėžys nutiko tris kartus daugiau nelaimių nei kelyje Panevėžys-Vilnius.

Kodėl būtent šiuose keliuose įvyksta daugiausiai avarijų?

Šią tendenciją, kai avaringumo rodikliai tam tikruose kelio ruožuose skiriasi, gali lemti keli aspektai. Viena iš galimų priežasčių – skirtingas poilsio stotelių ir degalinių skaičius tam tikrame kelio ruože. Įdomu ir tai, kad nuostoliai iš Klaipėdos į Kauną ar Vilnių yra didesni nei vykstant į Klaipėdą. Iš Klaipėdos, kur dažnai važiuojama pailsėti, vairuotojai grįžta pailsėję ir lengviau susikaupia – poilsis yra be galo svarbus vairavimo kokybei ir tai būtina atsiminti kiekvienam. Žinoma, tam įtakos turi ir kelio darbai, kelio ženklinimas ir eismo taisyklės, tokios kaip greičio apribojimai, gyvūnai. Galiausiai svarbus ir eismo intensyvumas – tankūs kelio ruožai, pavyzdžiui, atkarpa per Kauno „Megos“ prekybos centrą.

Kaip išvengti avarijų kelyje?

Kiekvienas vairuotojas, važiuodamas didelius atstumus, visada turėtų nepamiršti sustoti poilsio zonoje – net kelios minutės gali labai pagerinti koncentraciją. Taip pat lengva viršyti greitį – to taip pat reikėtų vengti ir laikytis KET, nes su gyvūnais susidurti nesunku, ypač arti jų migracijos laikotarpių. Žinoma, visada svarbi vairavimo kultūra, pagarba vienas kitam, ypač esant intensyviam eismui – žinokite, kas vyksta aplinkui: eismo juostoje, šalia jūsų, priešais ar iš paskos, nepamirškite sutelkti dėmesio į kelią ir į greičio viršijimo juostą.

Parengta pagal AB "Lietuvos draudimas" informaciją