Kaimynas apgadino transporto priemonę – kieno tai kaltė?
Lietuvoje paskelbus karantiną gyventojai didžiąją dalį laiko praleidžia namie, tad stovėjimo aikštelės gyvenamųjų namų kiemuose – perpildytos automobiliais. Per šį laikotarpį gerokai padažnėjo smulkūs autoįvykiai: transporto priemonių įbrėžimai, įlenkimai ir kiti smulkūs defektai. Draudikai pataria, ką daryti, radus savo automobilį apgadintą ar padarius nuostolį kaimynui. Specialistai taip pat primena, kas yra atsakingas už galimus nemalonumus.
Neretai pritrūksta atsakomybės jausmo
Dažniausiai pasitaikantys nemalonumai daugiabučių aikštelėse – įbrėžtos ar įlenktos durelės bei nulenkti veidrodėliai. Draudimo bendrovės ERGO atstovas Raimondas Bieliauskas dalinasi patarimu: jeigu radote savo automobilį apgadintą, tačiau nematėte kaltininko – geriausia įvykio analizę patikėti policijos pareigūnams. Ekspertas atskleidžia, jog neretai tokiais atvejais pagelbsti kaimynų apklausa arba vaizdo kamerų įrašai.
Be abejo, dažnu atveju surasti kaltininką yra labai sudėtinga, todėl vairuotojai renkasi smulkius apgadinimus taisyti savo pinigais ar kasko draudimo išmoka. Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo manymu, idealiausia, kai žala yra kompensuojama kaltininko civilinės atsakomybės draudimo lėšomis. Deja, dažniausiai kaltininkas bando šio sprendimo išvengti.
Svarbu informuoti apie padarytą žalą
Draudikų atstovas ragina kliudžius svetimą automobilį susirasti transporto priemonės vairuotoją ir kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Jeigu nustatyti automobilio savininką sunku, R. Bieliauskas pataria kviestis pareigūnus. Savarankiškai vertinti žalos dydžio – neverta. Taip pat ir teigti, jog apgadinimas per daug smulkus, kad būtų verta ieškoti nukentėjusiojo vairuotojo. Tokiu atveju kaltininkas gali pakliūti į nemalonią padėtį ir būti apkaltintas pasitraukimu iš įvykio vietos – tai gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Dažnai klausimų sukelia situacija, kai užkliudytas automobilis stovėjo netvarkingai. Ekspertas pabrėžia, jog kitą automobilį apgadinęs vairuotojas beveik visada yra kaltas, nepriklausomai nuo to, kaip buvo pastatytas apgadintoji transporto priemonė. Tikėtina, kad tokioje situacijoje atsakomybė teks ir įbrėžto ar įlenkto automobilio savininkas – jam teks susimokėti už automobilių statymo taisyklių pažeidimą.
Pasitaiko ir sudėtingesnių situacijų
Specialistas dalinasi, jog daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse pasitaiko ir keblesnių smulkiųjų autoįvykių. Būna atvejų, kai judantis automobilis kliudo kitą prasilenkdamas su juo. Tokiose situacijose svarbu įvertinti abiejų vairuotojų elgesį taisyklių atžvilgiu. Šiose aikštelėse privaloma praleisti judančią transporto priemonę bei laikytis dešinės rankos taisyklės ir, žinoma, saugaus atstumo. ERGO atstovas pataria prieš prasilenkiant su kitu automobiliu stabtelėti, ypač jeigu jūsų pusėje yra kliūtis. Taip pat, reikėtų nepamiršti, kad jeigu susidūrimas įvyko kol vienas iš vairuotojų važiavo atbulomis, kaltu bus laikomas tas, kuris judėjo atbuline eiga.
R. Bieliauskas įspėja, kad stovėjimo aikštelėse galima susidurti ne tik su kita transporto priemone, bet ir su jos gabenamu kroviniu. Kroviniui pažeidus kitą automobilį taip pat tenka kompensuoti padarytą žalą, ją paprastai padengia civilinės atsakomybės draudimas.
Vertėtų įsidėmėti, jog jeigu automobilį apgadina nešamas krovinys, civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja. Apgadinto automobilio savininkas tokiu atveju turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo. Ekspertas pastebi, jog patekus į tokią padėtį praverstų pasinaudoti kasko draudimu – šis draudimas yra naudingas dėl to, kad nustačius autoįvykio kaltininką, nukentėjusiajam nereikės mokėti besąlyginės išskaitos – draudikai kompensacijos išsireikalaus iš kaltininko.
Parengta pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo informaciją