Juodasis ledas kelyje: kas tai ir kaip jo išvengti?
Su apledėjusiais keliais susiduriama rudenį ir žiemą, kada juodasis ledas gali sukelti pavojų automobiliui nuslysti. Draudimo bendrovių atstovai pataria, kaip saugotis nuo juodojo ledo kelyje ir ką daryti, kai automobilis tampa nekontroliuojamas.
Šaltuoju metų laiku juodasis ledas yra dažniausia eismo nelaimių priežastis. Plonas ir skaidrus ledo sluoksnis susidaro ant kelio dangos, kai oro temperatūra svyruoja apie 0. Rudens pabaiga ir žiemos pradžia yra pavojingiausias metas, ypač anksti rytais arba vėlai vakarais, kai oro temperatūra būna labai nepastovi. Dėl tamsios kelio dangos spalvos plonas ledo sluoksnis beveik nematomas, todėl vairuotojai jį pajunta tik tuomet, kai ant jo užvažiuoja.
„Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad juodasis ledas ir plikledis nėra tas pats reiškinys. Plikledis susiformuoja, kai suminamas sniegas tampa slidus ir yra puikiai matomas. Tuo tarpu juodasis ledas atsiranda esant šlapdribai ar oro temperatūrai nukritus šiek tiek žemiau nulio. Jam susiformavus važiuojamoji dalis atrodo lyg kelias būtų drėgnas, tačiau jis gali būti slidus būtent dėl nematomo ledo sluoksnio.
Juodojo ledo pavojaus ženklai
V. Katilienė perspėja, kad vairuotojai būtų atsargūs ir atkreiptų dėmesį į tamsias dėmes ant kelio dangos. Ten, kur susidaro juodojo ledo ruožas, asfaltas būna tamsesnis nei įprasta kelio dangos spalva.
Draudimo bendrovės atstovė atskleidžia, jog nustatyti, ar ant kelio dangos susiformavo juodasis ledas, galima atidžiai stebint priekyje važiuojančių automobilių padangas. Jeigu kelio paviršius blizgus, tačiau nuo padangų tyška vanduo, vadinasi tikimybė, kad juodojo ledo nėra, labai didelė. Tai reiškia, kad kelias iš tiesų yra šlapias.
Jei vairuotojas nėra įsitikinęs, ar ant kelio dangos yra susidaręs juodasis ledas, patartina sumažinti greitį ir laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių. Važiuojat keliu, ant kurio susiformavęs juodasis ledas, galima pajausti, kad vairas yra tarsi atsilaisvinęs ir automobilį galima manevruoti be didesnio vairo pasipriešinimo. Kartais apie pavojų įspėja ir pastebimai lengvesnis ratų riedėjimas. Dažniausiai riedėjimą galima girdėti ar jausti, tačiau užvažiavus ant juodojo ledo, transporto priemonė pradeda tyliau ir lengviau riedėti, nes prarandamas sukibimas su kelio danga.
Ant juodojo ledo – jokių staigių manevrų
Pajutus, kad automobilis užvažiavo ant juodojo ledo, „Gjensidige“ draudimo ekspertė pataria išlikti ramiems ir nedaryti staigių manevrų. Tokiu atveju, reikia stengtis sumažinti greitį ir stabdyti variklio pagalba, t.y. palikti įjungtą pavarą ir patraukti koją nuo akceleratoriaus pedalo. Ypač svarbu laikyti vairą tiesiai.
Jei automobilio galas ima slysti į kairę arba į dešinę, vairą reikia palengva sukti ta pačia kryptimi. V. Katilienė pripažįsta, kad dažna reakcija tokioje situacijoje būna sukti vairą priešinga kryptimi, tačiau tai sukelia tik dar didesnį pavojų visiškai prarasti automobilio kontrolę. Posūkiams atlikti reikia ypatingo atsargumo, priešingu atveju, automobilis gali dar labiau slysti.
Draudimo žalų ekspertė pabrėžia, kad juodasis ledas pavojingas visiems eismo dalyviams - tiek vairuotojams ir prieš juos ta pačia ar priešinga kryptimi važiuojančioms kitoms transporto priemonėms, tiek ir dviratininkams bei pėstiesiems. Ji ragina vairuotojus išlaikyti atsargumą ir atidumą bei nepamiršti, kad prasidėjus apledėjimams kelyje, stabdymo kelias pailgėja bent kelis kartus. Tai ypač svarbu prisiminti važiuojant per gyvenamąsias zonas, kuriose yra pėsčiųjų perėjos ir dviračių takai.
Parengta pagal ADB „Gjensidige“ informaciją