Straipsnio nuotrauka 2013-11-19

Jauni būstų savininkai dažniau užlieja savo kaimynus

„BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje duomenimis, per pirmus tris 2013 m. ketvirčius būsto užliejimo atvejai išaugo 35 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Į bendrovės atstovybes dėl būsto užliejimo gyventojai kreipiasi kone kiekvieną dieną. Per nepilnus 2013-uosius BTA išmokėjo net 127 proc. daugiau turtinės žalos kompensacijų dėl būsto užliejimų nei per tą patį 2012 m. laikotarpį.

„Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA statistika rodo, kad kas trečia gyventojų turto draudimo žala – būsto užliejimas, o civilinės atsakomybės draudimo žalų tokie užliejimai sudaro beveik 99 proc. Tai dažniausiai pasitaikanti nelaimė Lietuvos daugiabučiuose. Džiugu, kad gyventojai tiek į savo, tiek į svetimą turtą žiūri vis atsakingiau, daugėja bedraudžiančių ne tik turtą, bet ir civilinę atsakomybę. Svarbiausia, atsitikus nelaimei, siekiant maksimaliai sumažinti nuostolius, laikytis visų draudikų nurodymų,“- kalbėjo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Ne gyvybės bendrovės BTA duomenimis, daugiausia būsto užliejimų užfiksuota trijuose Lietuvos didmiesčiuose bei Visagine. Nelaimės dažniausiai nutinka 20-30 metų senumo pastatuose. Statistiškai tokie įvykiai dažniausiai fiksuojami 18-25 metų savininkų būstuose. Vyresni nei 35 metų butų savininkai tokių įvykių patiria gerokai rečiau. Būsto užliejimo nuostoliaividutiniškai siekia 1000 Lt.

Draudimo specialistė pateikė keletą patarimų, kaip vertėtų elgtis atsitikus nelaimei:

1. Visų pirma, būtina užfiksuoti patį užliejimo faktą. Jeigu namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, tą galėtų padaryti bendrijos pirmininkas, tad reikėtų kreiptis tiesiogiai į jį arba į namą administruojančią įmonę. Kitu atveju užfiksuoti įvykį galėtų avarinės tarnybos darbuotojai. Šiuo tikslu reikėtų kreiptis į bendrovę, kuri teikia komunalines paslaugas namui. Dažniausiai šios bendrovės teikia ir avarinės tarnybos paslaugas namo gyventojams.

2. Taip pat reikėtų imtis visų prieinamų priemonių avarijai likviduoti bei mažinti žalai - užsukti vandenį bute, sausinti ištekėjusį vandenį.

3. Atlikus pirmą veiksmą, apie įvykį būtina pranešti savo draudimo bendrovei ir užregistruoti įvykį.

4. Nukentėjusiems kaimynams vertėtų pranešti registruotos bylos numerį, kurį suteiks draudimo bendrovės specialistas, ir informuoti juos, kad kreiptųsi į civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę. Svarbu, kad kaimynai išsaugotų sugadintą turtą iki jį apžiūrės draudimo bendrovės atstovas bei užfiksuos visus įvykio metu padarytus sugadinimus.

5. Kai grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti kaimynų patirtų nuostolių dydį. Tuomet darbo imasi draudimo bendrovė.

„Vienas nemalonesnių dalykų, kurį pamatę daugiabučių gyventojai griebiasi už galvų – per lubas ar sienas besisunkiantis vanduo. Nesvarbu, dėl kurios priežasties bute staiga pradėjo šlapti sienos bei lubos. Svarbiausia, operatyviai nustatyti avarijos židinį ir jį lokalizuoti. Tačiau kartais tai padaryti nėra lengva. Jei butą užliejo aukščiau gyvenantis kaimynas ir tuo metu jo nėra namuose, išspręsti problemą savarankiškai tampa itin keblu. Nutikus tokiai nelaimei užlietų butų gyventojai turėtų kuo skubiau susisiekti su namo administratoriumi, kad būtų galima atjungti vandenį, kol bus lokalizuotas avarijos židinys. Delsiant tai padaryti nuostoliai dėl užliejimo didėja“, - teigia UAB „Mano būstas LT“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis.

Kaip tvirtina P. Ugianskis, ilgesniam laikui iš namų išvykstantiems gyventojams vertėtų susisiekti su namo vadybininku ir pasikeisti kontaktais. Tai itin praverčia įvykus avarijai, nes tokiu atveju galima lengviau susisiekti su šeimininkais ir, tikėtina, greičiau išspręsti problemą.

Pasak BTA draudimo specialistės, nesilaikant minėtų nurodymų, galima gerokai apsunkinti padarytos žalos dydžio nustatymo ir įrodymo procesą. Gali būti, kad pas kaimynus jau buvo kai kurie turto apgadinimai nuo vandens ir jie nėra susiję su šiuo įvykiu. Dėl šios priežasties būtina apžiūrėti užpiltų kaimynų butą, įvertinti ar jiems tikrai padaryta žala dėl įvykio jūsų bute. Tai patartina užfiksuoti kartu su užliejimo faktą fiksuojančiu asmeniu.

Šiuo metu veikia keturi BTA filialai, įsteigti Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Bendrovės centrinėje būstinėje Latvijoje ir atstovybėse kitose šalyse dirba virš 1100 darbuotojų. BTA valdo platų klientų aptarnavimo tinklą Baltijos šalyse, kurį sudaro daugiau kaip 180 klientų aptarnavimo padalinių. Be to, BTA veikia ir kitose Europos Sąjungos šalyse – įkurtos bendrovės atstovybės Ispanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.

BTA informacija

© Aon Baltic. Visos teisės saugomos. Privatumas. Naudojimosi taisyklės. Klientų zonos naudojimosi taisyklės. Partnerystės projektai. Aon privatumo politika. Draudimo skaičiuoklė. Kasko draudimas.