2020-02-11 Itin mandagus eismo dalyvis ar tiesiog sukčiautojas?
Nemalonu, kai patenki į avariją. Dar nemaloniau, jei tau „pakiša“ ir tu lieki kaltas. Kartais tai atsitinka iš neatidumo, tačiau fiksuojami ir tokie atvejai, kai dirba avarijas tyčia sukeliantys sukčiautojai. Vien tik 2019 metais įtarimų sukėlė daugiau nei 9 atvejai, kurie pateko į draudikų ir teisėsaugos akiratį.
Sukčiautojų aukos dažniausiai patenka didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose) ir netgi turi mėgstamiausias vietas, kuriose „dirba“. Piktavališkus vairuotojų veiksmus išsiaiškinti yra gana sudėtinga, todėl su policija bendradarbiauja ir draudimo žalų ekspertai, kurie išnarplioja vis daugiau sukčiavimo schemų.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigia, kad vienas eismo įvykius tyčia sukeliantis vairuotojas per 1-3 metus patenka į maždaug 15 avarijų. Ir nuo tokio „pakišinėtojo“ nukenčia to net neįtariantys vairuotojai. Sukčiautojai yra gana geri kelių taisyklių ekspertai, nes puikiai jas išmano ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Jie puikiai pažįsta gatves, problemines atkarpas ir sankryžas, kuriose eismo įvykių potencialas didžiausias.
Sukčiautojai dažniausiai renkasi automobilius, kurie per daug nekristų į akį, 10-15 metų amžiaus. Automobiliai net nėra remontuojami, su jais ir toliau važinėjama. „Pakišinėtojų“ tikslas – po sukeltos avarijos kuo greičiau prisiteisti kuo didesnę žalą.
Kurgi reikėtų išlikti atidesniems, norint išvengti tyčinių avarijų? Draudimo žalų ekspertai įvardija žiedines sankryžas, kur intensyvus eismas ir sudėtingas manevravimas – čia dažnai susidaro aplinkybės nedideliems eismo įvykiams. Tyčinių avarijų sukėlėjai žiedinėse sankryžose taikosi atsitrenkti į kito automobilio šoną, kai šis persirikiuoja į išorinę juostą ar išvažiuoja iš sankryžos pasirinkęs netinkamą juostą.
Taip pat sukčiautojai gali apsimesti itin paslaugiais ir duoti kelią ten, kur patys turi pirmumo teisę. Tarkim, vairuotojas nori išsukti iš šalutinio kelio, tačiau turi praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Prie tokio eismo dalyvio priartėjęs galimos avarijos iniciatorius stabteli ir paslaugiai pasiūlo jį praleisti duodamas ženklą šviesomis ar gestais. Kai pirmo automobilio vairuotojas ima atlikti manevrą, kitas automobilis netikėtai pajuda ir sukelia nedidelę avariją.
„Lietuvos draudimas“ pastebi, kad dalis įtartinų įvykių nutinka ir prekybos centrų stovėjimo aikštelėse: nors čia automobiliai juda ir nedideliu greičiu, tačiau vairuotojai nėra tokie atidūs ir dėmesingi.
Deja, yra užfiksuota atvejų, kai „pakišinėtojai“ veikia kaip grupuotė. Tokiais atvejais jos nariai padeda vieni kitiems koordinuoti manevrus kelyje. Pavyzdžiui, klasikinė tyčinės avarijos schema – staigus stabdymas nepaliekant laiko iš galo važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti: vienas automobilis važiuoja prieš nusižiūrėtą „taikinį“, kitas prisiartina iš šono, kad neleistų atlikti išvengiamojo manevro, o trečiasis staigiai užlenda prieš pirmąjį ir sukuria situaciją, kad visiems automobiliams reiktų staigiai stabdyti.
Pastebėta, kad tyčinių avarijų sukėlėjai gali dažnai siūlyti susitarti vietoje neiškvietus policijos ar neužpildžius eismo įvykio deklaracijos. Pasak A. Juodeikio, tokiu būdu niekuo dėti vairuotojai įveliami į galimai nusikalstamas schemas ir vėliau, išaiškėjus įvykių detalėms, jiems gali būti gali būti sudėtinga įrodyti, jog būtent jie yra nukentėjusioji šalis.
Draudimo bendrovės ekspertas A. Juodeikis pataria pastebėjus įtartiną situaciją įvertinti kito eismo dalyvių intencijas, sumažinti greitį ir visada pasilikti pakankamai vietos stabdymo keliui. Ir pagrindinis patarimas kiekvienam vairuotojui – tiesiog laikytis kelių eismo taisyklių ir vengti staigių manevrų.
"Lietuvos draudimas" informacija