Straipsnio nuotrauka 2023-09-26

Įtampų šuoliai: kas juos sukelia ir kaip jie gali pakenkti?

Įtampos šuoliai elektros tinkle yra dažna įrangos gedimo namuose priežastis. Ekspertai teigia, kad nors plačiai manoma, kad įtampos šuolį sukelia žaibas, tai nėra vienintelis tokių gedimų kaltininkas. „Įtampos šuolių sukeliami buitinės technikos gedimai pasitaiko visus metus – nebūtinai per žaibų sezoną, nors šis akivaizdžiai padidina tokių incidentų dažnumą. Gyventojų patiriami nuostoliai dėl įtampos svyravimų elektros tinkle gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų“, – pasakoja draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius.

Įtampų šuoliuose pirmauja ne žaibai

Apsaugas nuo žaibų montuojančios bendrovės „Ežiukai“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Kvietkauskas teigia, kad „didžioji dalis viršįtampių atsiranda dėl elektros įtampos svyravimus sukeliančių šaltinių elektros linijose. Jų dažnumą gali lemti el. tinklo projektavimo sprendimai, nusidėvėjimas, vartotojų skaičius. Žaibas yra tik antras pagal dažnumą didžiausių viršįtampių sukėlėjas“.

Direktoriaus pavaduotojo teigimu, įtampos šuoliu galima vadinti svyravimą (10 proc.) nuo įprastinės tinklo įtampos – 220-230 voltų. Trijų fazių sistemose palaikoma 400 voltų įtampa. „Tokius įtampos svyravimus gali sukelti trumpieji jungimai, elektros linijų atjungimai ar įjungimai, stambių elektros imtuvų įjungimas ar išjungimas“, – teigia ekspertas.

Elektros inžinerijos žinių neturintys gyventojai dažnai savo jėgomis negali apsisaugoti nuo tokių nelaimių. Norint pasirinkti ir įdiegti tinkamą apsaugą nuo viršįtampių, dažnai reikia specialistų pagalbos.

Kokią žalą kompensuoja draudimo įmonės?

Nuostolius, atsiradusius dėl tinklo įtampos svyravimų, namo turtą apdraudusiems gyventojams atlygina draudimo bendrovė.

„Pastebėję įrangos gedimą gyventojai iš pradžių turėtų kreiptis į mus, o vėliau patys arba mūsų nukreipti – į kompetentingas remonto įmones, galinčias nustatyti gedimo priežastis. Nustačius, kad gedimo priežastis iš tiesų yra elektros įtampos svyravimas, priimamas sprendimas – įrangą remontuoti ar pirkti naują. Ir vienu, ir kitu atveju išlaidas gali padengti draudimas“, – teigia M. Ratkevičius.

Jei įranga nepataisomai sugenda dėl įtampos svyravimų, jos remonto išlaidas beveik visada padengs draudimas. Tai reiškia, kad apdraustasis gauna sumą, lygią vienodų ar panašių parametrų daikto savikainai. Išimtis gali būti taikoma, jei turtas apdraustas likutine verte – tuomet sumokama likutinė turto vertė iki žalos.

Dėl įtampos šuolių tenka daryti remontą

„Būtent dėl įtampos šuolių sugenda apie 20 proc. visos mūsų remontuojamos technikos. Bet žvelgiant bendriau elektros tiekimo sutrikimai daugiau ar mažiau įtakos turi kas antram-trečiam elektroninės dalies gedimui“, – teigia buitinės technikos remonto įmonės „Salvata“ serviso darbų vadovas Ernestas Ščerban.

Jis pabrėžia, kad net nereikia labai stipraus įtampos šuolio (galbūt dėl ​​žaibo ar skirstomojo skydo avarijos), kad būtų sugadinta įranga – to pakanka, kad namams kelioms sekundėms nutrūktų elektros tiekimas: perkrautas laikrodis, orkaitė ar kaitlentė mums pasakys, kad buvo nutrūkusi elektra. Elektroninės įrangos programinės dalys yra itin jautrios tokiems maitinimo pertrūkiams. „Žaibų sezono metu sulaukiame daug užklausų dėl defektų nustatymo ir remonto iš klientų, apsidraudusių namų turtą. Buvo atvejų, kai po audros nebeveikė visa buities įranga, kuri buvo prijungta prie tinklo“, – teigia E. Ščerban.

Pasak ekspertų, kai kuriais atvejais nesunku suprasti, kad įranga buvo sugadinta dėl įtampos šuolio ir jos net nereikia tikrinti.

„Kartais nuo viršįtampio prietaiso viduje pradeda svilti, rūkti ir degti jo komponentai. Tai aiškiai rodo, kad gedimas yra rimtas ir defekto šalinimas ekonomiškai nėra tikslingas. Tokiu atveju būstą ir jo turtą apsidraudę klientai iš draudimo bendrovės dažniausiai gauna kompensaciją naujos įrangos įsigijimui. Dėl to visiems klientams nuoširdžiai patariu įsigyti bent minimalų būsto draudimą, kuris apsaugos nuo reikšmingų nuostolių. Dar geriau – tokie išplėstiniai draudimo polisai, kurie apima ir vidinius, savaiminius prietaisų gedimus. Taip pigiau, nei pirkti ilgesnę gamyklinę garantiją kiekvienam prietaisui“, – pasakoja „Salvata“ serviso darbų vadovas Ernestas Ščerban.

Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją