Straipsnio nuotrauka 2020-09-08

Išsiblaškę vairuotojai

Eismo įvykio akistatoje atsidūrę vairuotojai retai prisipažįsta, jog prieš patenkant į avarinę situaciją buvo nedėmesingi. Išsiblaškymą dažniausiai nulemia naršymas išmaniajame telefone, skambučiai, kiti automobilio pakeleiviai ar salone vežami gyvūnai. Atidumo stoka – tai vienas pavojingiausių aspektų gatvėse – teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). JAV duomenimis – būtent dėl vairuotojų išsiblaškymo įvyksta vienas iš dešimties eismo įvykių.

Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA atstovas tvirtina, jog realų išsiblaškiusių vairuotojų skaičių Lietuvos keliuose galima tik įsivaizduoti. Bendrovės iniciatyva prieš du metus buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebimas vairuotojų elgesys didžiųjų miestų sankryžos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad net puse stebėtų vairuotojų yra linkę įsitraukti į kitas veiklas tą pačią akimirką, kai tik tenka stabtelėti prie šviesoforo.

Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis primena, kad vairavimo metu joks reikalas neturėtų būti svarbesnis už atidų vairavimą. Kelių eismo taisyklės taip pat apibrėžia, jog vairuojantysis yra atsakingas už tai, kad eismo apsuptyje būtų užtikrintas keleivių ir krovinių saugumas. Vadovas įspėja, jog vairavimo metu svarbu išlikti atidžiam kiekvieną akimirką, nes kiekviena prabėgusi sekundė gali nuvesti į kritinę situaciją.

Nepastebėsite, kaip bus praskrietas futbolo stadionas

Draudimo bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, jog vairuojant svarbi kiekviena sekundė. Tarkime, perskaityti trumpąją žinutę vidutiniškai užtrunka 4 sekundes – draudikai pastebi, jog per tiek pat laiko būtų įmanoma nepastebint praskrieti ir visą futbolo stadioną.

A. Žiukelis paaiškina: daugelis įsivaizduoja, jog važiuodami lėčiau nei maksimaliu leistinu greičiu yra saugus, tačiau tai dar ne taisyklė. Pavyzdžiui, važiuojant 90 km/val greičiu 5 sekundžių laikotarpyje įveikiamas net 125 metrų atstumas, tai pranoksta netgi standartinį futbolo stadiono ilgį (105 m). „Tokio ilgio atkarpoje gali nutikti bet kas ir sureaguoti į tai praktiškai nėra šansų, jei į kelią tuo metu nežiūrima“, – pastebi pašnekovas.

Prieš kurį laiką JAV Jutos universiteto tyrėjai stebėjo mobiliųjų telefonų įtaką vairuotojų dėmesingumui keliuose. Tyrimo rezultatai įrodo, jog kalbantis telefonu vairuotojas reaguoja į aplinka panašiu greičiu kaip ir alkoholio išgėręs vairuotojas. Akivaizdu, kad tokiam vairuotojui sukurti avaringą situaciją yra itin rizikinga.

A. Žiukelis atkreipia dėmesį, jog mobiliojo telefono naudojimas vairavimo metu, nors ir itin dažnas, tačiau ne vienintelis žalingas įprotis, galintis sukelti eismo įvykį. Daugelis smulkių rizikingų poelgių gali kainuoti vairuotojams itin svarbias sekundes. Atstovas primena, jog labai svarbu skleisti informaciją ir kryptingai skatinti vairuotojus būti atidesniems kelyje.

Vairuotojų išsiblaškymą lemiantys veiksniai

Skirtingų valstybių sukaupti tyrimų rezultatai patvirtina tai, jog mobilieji telefonai – dažniausi vairuotojų dėmesio stokos kaltininkai. Vairuotojai patenka į eismo įvykius kalbėdami telefonu, rašydami ar skaitydami trumpąsias žinutes ir, žinoma, naršydami.

Šiandien vairuotojai neretai naudojasi programėlėmis, padedančiomis stebėti eismą. Ekspertas pataria tokio ir panašaus tipo programėles įsijungti prieš pradedant kelione ir, jokiu būdu, ne jos metu. Kitas, dažnai pavojų keliantis veiksnys – skambučiai mobiliuoju telefonu. Nors kalbėti telefonu naudojant laisvųjų rankų įrangą yra leistina, vairuotojas turėtų suprasti, jog net ir elgdamasis pagal įstatymus turėtų išlikti budrus – bet koks neatidumas ir minčių nukreipimas gali palydėti į nelaimę. Na, o telefoną prie ausies laikantis vairuotojas, sučiuptas pareigūnų, galėtų gauti net 90 eurų bauda.

Kiti išsiblaškymą kelyje nulemiantys veiksniai yra valgymas, gėrimas, kosmetinė priežiūrą, tvarkymasis, o be to – rūkymas, su kuriuo kartu sąrašą papildo ir elektroninių rūkymo įrenginių priežiūrą bei įkrovimas.

Vairuotojai, automobilio gale vežantys vaikus dažnai nukreipia atgalinio matymo veidrodėlį ne į kelią, o į vaikus. Tada vairuojantysis negali pilnai suvokti eismo situacijos, nes didžiąją dalį laiko stebi vaikus ir rūpinasi jų veikla. Be abejo, ne ką mažesnę riziką kelia ir netinkamai vežami gyvūnai. Net ir tvarkingai sėdėdami galinėje sėdynėje jie yra nuolatos stebimi vairuotojo, todėl pastarojo atidumas eismui mažėja. A. Žiukelis taip pat pastebi, jog skubantys žmonės, sustabdyti kamščio ar šviesoforo, yra linkę imti rūpintis savo išvaizda – šukuosena, makiažu ir pan. Ekspertas į tai žiūri labai kritiškai: „Nedarykite to. Saugumas turi būti prioritetas numeris vienas“.

Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje informaciją

© Aon Baltic. Visos teisės saugomos. Privatumas. Naudojimosi taisyklės. Klientų zonos naudojimosi taisyklės. Partnerystės projektai. Aon privatumo politika. Draudimo skaičiuoklė. Kasko draudimas.