2022-01-07 Įspėjimas vairuotojams: net ir iš pažiūros paprastas incidentas kelyje gali baigtis tūkstantine bauda
Sutrumpėjęs šviesusis paros metas, sniegas, lietus ir minusinė temperatūra smarkiai pablogino kelių sąlygas. Į kelionę tenka vykti tiek esant prastam matomumui, tiek kelius padengus ledui. Ledo sluoksniui padengus kelius bei stovėjimo aikšteles, įvyksta nemažai smulkių eismo įvykių. Nukenčia ne tik automobiliai, bet ir stulpai, atitvarai, degalinių kolonėlės. Kartais padaryta žala atrodo vos matoma, tačiau draudimo ekspertas įspėja – jei incidentas tinkamai neužfiksuojamas, vėliau tai gali brangiai kainuoti, nes baudos gali siekti tūkstančius eurų.
Daugiausia incidentų sausį ir gruodį
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia pastebintis, kad žiemą incidentų padaugėja ne tik gatvėse, bet ir daugiabučių kiemuose bei stovėjimo aikštelėse. Jis atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku vis dažniau apgadinami kelio atitvarai ir ženklai, apšvietimo stulpai, tvoros, automobilių stovėjimo aikštelių užtvarai ir pastatų fasadai.
Pasak ERGO atstovo, įvairias kliūtis dažniausiai būna sunku pastebėti esant nepalankioms oro sąlygoms, kai, pavyzdžiui, pasnigus susidaro pusnys. Vairuoti būna sunkiau ir dėlto, kad dažniau keliaujama tamsiuoju paros metu. Apledėję ir aprasoję automobilių langai, slidi kelio danga, neretai pasitaikanti šlapdriba ar lietus apsunkina matomumą, todėl tai padidina incidentų riziką.
R. Bieliauskas atskleidžia, kad 2021 metais užfiksuota daugiau kaip 30 tūkstančių draudžiamųjų įvykių. Vidutinė vieno draudžiamojo įvykio atlyginama žala gerokai viršija 1000 eurų. Ankstesnių metų ERGO duomenimis, iki pandemijos ir įvairių ribojimų, daugiausiai incidentų buvo fiksuojama būtent gruodžio ir sausio mėnesiais, todėl draudžiamųjų įvykių skaičius pirmąjį šių metų mėnesį gali gerokai išaugti.
Svarbu užfiksuoti net ir smulkius įvykius
R. Bieliauskas sako, kad smulkūs įvykiai fiksuojami kone kasdien, tačiau didžioji jų dalis nesukelia didelių nuostolių. Važiuojant nedideliu greičiu galima išvengti sunkesnių sužalojimų ar rimtesnio transporto priemonės apgadinimo. Visgi reikėtų neapsigauti, nes eismo įvykis – tai ne vien transporto priemonių susidūrimas ar jų apgadinimas. Pasitaiko, kad iš karto nepastebėjus žalos, nesiimama veiksmų įvykiui užfiksuoti, o toks neapdairumas gali brangiai kainuoti.
Stulpai, kelio atitvarai ir kiti važiuojamojoje kelio dalyje ar šalia jos esantys objektai – visi jie taip pat yra eismo elementai. Jei įvykio metu jiems padaroma žala, būtina pasirūpinti ir jais, nes tai trečiųjų šalių turtas. Anot draudimo eksperto, tai reikia padaryti nepriklausomai nuo to, kokio dydžio nuostoliai sukeliami.
Patekus į eismo įvykį, pirmiausia apie jį reikia pranešti apgadinto turto savininkui ir būtinai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. R. Bieliausko patarimas – nespręsti susidariusios padėties nei žodiniais, nei rašytiniais susitarimais. Vėliau tai gali sukelti painiavos ir nesusipratimų. Nesuradus apgadinto turto savininkų, būtina iškviesti policijos pareigūnus.
ERGO atstovas pabrėžia, jog nepaisant to, kad padaryta žala yra nežymi ir kelionė transporto priemone gali būti tęsiama, labai svarbu, kad apie incidentą būtų laiku pranešta. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, pasišalinus iš įvykio vietos, padarius žalos už 750 eurų ar mažiau, numatoma bauda nuo 600 iki 1100 eurų.
Jei transporto priemonė drausta, o apie eismo įvykį draudimo bendrovei buvo laiku pranešta, ji ir atlygins trečiosioms šalims padarytą žalą. Svarbiausia, ką reikia padaryti, tai nedelsiant informuoti draudimo bendrovę.
Parengta pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo informaciją