Straipsnio nuotrauka 2017-01-02

Iškritę krituliai tiesiogiai įtakoja avaringumo rodiklius

BTA pastebi, jog pasirodžius krituliams, didėja avaringumas. Esant bent menkiausiems krituliams (dulksnai, krušai, lietui, sniegui), o oro temperatūrai nukritus iki 2 laipsnių ar žemiau, tikimybė įvykti nelaimei kelyje didėja beveik 50 proc. Tiesa, autoįvykių dažniai keičiasi ir priklausomai nuo savaitės dienos. Savaitgaliais, kuomet būtinybės judėti iš namų nėra arba išvažiuoti galima įdienojus, kuomet nurimsta krituliai, pakankamai prašvinta, t.y. oro sąlygos tampa palankesnės vairavimui, autonelaimių pasitaiko mažiau. Tačiau darbo dienomis, kai privalu vykti į darbus, krituliai tampa dažna nelaimių priežastimi.

Pastebėta, jog oro temperatūra neturi tokios didelės reikšmės avaringumo rodikliams kaip krituliai. Tad, net jei šaltuoju sezonu – vėlyvą rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį – oro temperatūra nukrenta žemiau 0 laipsnių, tačiau kritulių nepasirodo – nelaimingų nutikimų kelyje neužfiksuojama daugiau.

Pavojingiausios sąlygos vairavimui – tai žema temperatūra ir krituliai. Tuomet išauga ir vidutinis žalos dydis, kuris paprastai yra 700 eurų.

Iškritus sniegui, pastebimai sulėtėja eismas. Darytina išvada, kad vairuotojai tampa atidesni kelyje, labiau saugo save bei kitus. Tačiau pastebėta, kad tie patys vairuotojai nepakankamai įvertina lietaus įtaką avaringumui. Manoma, kad lietus vidurvasary ir lietus esant kiek aukštesnei negu 0 laipsnių temperatūrai vienodai įtakoja vairavimo sąlygas. Tačiau tai nėra tiesa. Kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnė tikimybė, kad kelyje iškritęs lietus virs plikledžiu. Štai kodėl klysta vairuotojai, delsiantys kasmet iki lapkričio 10 dienos pasikeisti padangas į žiemines. Jie paprastai laukia pirmojo sniego, tačiau žiemai skirtos padangos saugumo bei stabilumo suteikia ne tik važiuojant snieguotu, bet ir plikledžio aptrauktu keliu.

Draudimo bendrovės BTA informacija, šaltinis www.bta.lt