Straipsnio nuotrauka 2021-09-01

Gaisras nuosavame name

Neprižiūrimos krosnys ir kaminai gali sukelti gaisrą

Prieš prasidedant šildymo sezonui svarbu neužsimiršti ir tinkamai pasiruošti ateinantiems metams. Draudimo bendrovės skatina neuždelsti su krosnių ir kaminų išvalymu ir kitais profilaktiniais darbais. Kiekvienais metais mūsų šalies gyvenamuosiuose namuose kyla daugiau nei du tūstančiai gaisrų.

Remiantis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika, per 2020 m. net 25% gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Iš viso fiksuotas 2261 toks atvejis. Nors pernai gaisrų procentaliai buvo mažiau nei ankstesniais metais, deja, žuvusiųjų gaisro metu skaičius padidėjo net 36%.

Remiantis PAGD statistika, pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuoti net 1083 gaisrai gyvenamosios paskirties pastatuose bei viešbučiuose – kone 27 % daugiau, nei tą laikotarpį ankstesniais metais. Ekspertai teigia, jog tai nulėmė šiaurūs sausio orai – žema temperatūra ir daug sniego. Gyventojai intensyviau šildėsi būstus ir dėl to kilo gaisrai.

Nešvarus kaminas – gaisro kaltininkas

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, Andrius Žiukelis, dalinasi, jog dažna gaisro gyvenamuosiuose būstuose priežastis – neišvalytas kaminas ar dūmtraukis. Nešvariame kamine kyla rizika užsidegti suodžiams.

A. Žiukelis ragina pasibaigus šildymo sezonui išvalyti kaminus, dūmtraukius, katilus, krosnis ir židinius. Ekspertas taip pat pastebi, jog anksčiau pradėjus valyti konstrukcijas, liks daugiau laiko galimai atsiradusiems defektams ar trūkumams pataisyti. Išsivalius ir susitvarkius iš anksto, rudenį beliks tik profilaktiškai apžiūrėti.
A. Žiukelis perspėja, jog rūpintis kaminu reikėtų ir sezono metu, taip pat, primena, jog kamino užterštumas priklauso nuo kuro tipo. Šlapios malkos ar šiukšlės sudaro daugiausiai dervų ant kamino sienelių. Jų galima privengti kūrenant geras, sausas malkas. Kieto kuro katilai turėtų būti prižiūrimi pagal gamintojo rekomendacijas, tačiau reikėtų nepamiršti, jog pelenus reikia išvalyti kiekvieną dieną.

Specialistas taip pat perspėja, jog kieto kuro kamino ar katilo valymas – vienas pavojingiausių darbų namų ūkyje. Prieš atliekant jį, privalu įsivertinti savo gebėjimus ir fizinę būklę. Pasitaiko atveju, kai gaisras kyla nuo nešvarumų, nors kaminas būna išvalytas neseniai, bet nekokybiškai. A. Žiukelis pataria sąžiningai įvertinti savo kompetenciją ir, prireikus, patikėti šį darbą ekspertams.

Nesilaikoma saugos taisyklių

Draudikų teigimu, dažnai nemalonumai kyla dėl PAGD įsakymo dėl gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos nesilaikymo ir pasirinktų netinkamų statybinių medžiagų.
Privačių namų gyventojai turėtų perskaityti atitinkamą PAGD įsakymą ir įsitikinti, jog jų namai yra apsaugoti nuo gaisro. Gaisrinę saugą lemią tinkamai įrengtos šildymo sistemos, katilai, krosnys, dūmtraukiai, kaminai. Taip pat svarbu laikytis priešgaisrinių rekomendacijų. A. Žiukelis dalinasi, jog dažniausiai sulaužoma taisyklė – tai 25 centimetrų tarpo tarp dūmtraukio ir degių konstrukcijų neišlaikymas.

Ekspertas pastebi, jog gaisrai privačiuose namuose paprastai kyla ne pirmaisiais metais. Praėjus ilgesniam laikui statybinė mediena išdžiūsta, todėl kyla gaisro rizika. Be to, neretai pro pirštus žiūrima į saugos reikalavimus pirtims.

Draudikų atstovas pastebi, jog jau pastatytus namus įsigyję gyventojai turėtų būti itin atidūs, kadangi ne visada turi pakankamai informacijos apie namo konstrukciją ir statybai naudotas medžiagas.

A. Žiukelis dalinasi, jog pasitaiko atvejų, kai statytojai į darbą nežiūri pakankamai atsakingai – skuba, taupo ar apleidžia saugumo reikalavimus dėl stiliaus, pavyzdžiui, apkaldami kaminą mediena. Neįvertinus medžiagų atsparumo lygio ir nesilaikant reglamentuotų atstumų galima gerokai padidinti gaisro riziką.

Remiantis PAGD statistika, dažniausiai gaisrą lemiantys faktoriai – šildymo sistemų įrengimo ir eksploatacijos pažeidimai. Tris kartus rečiau gaisrą lemią elektros įrenginių ir instaliacijų gedimai, neatsargus rūkymas ar kiti neapdairūs žmonių veiksmai.

Praėjusiais metais didžiausia BTA išmoka dėl gaisro siekė 34 tūkst. eurų, o ankstesniais metais – net 217 tūkst. eurų.