Straipsnio nuotrauka 2017-05-21

Egzotiškuose kraštuose – neapdairios traumos

Pagal Valstybinio turizmo departamento ir Lietuvos banko duomenis, per 2016 metus buvo matomas 5 % augimas lietuvių turistinių kelionių į kitas šalis. Augantis kelionių skaičius skatina keliautojus rinktis ne tik artimiausias ar Europos šalis, bet pažvelgti ir tolesnes šalis. Svarbu pažymėti, jog vienos iš sparčiausiai populiarėjančių kelionių rūšių yra egzotinės kelionės į dar nematytas šalis, šiltus ir pilnus įspūdžių kraštus. Kelionės į tolimas šalis vyksta ne tik svajonių atostogoms sutaupę žmonės, bet ir jauni, nors trumpam pabėgti ir įprastą rutiną pakeisti, žmonės, jaunos poros. Draudimo bendrovės BTA ekspertai teigia, jog prieinamos kelionių kainos bei socialiniuose tinkluose publikuojamų įspūdžių banga keliaujančiam asmeniui sukelia įspūdį, kad tolimas šalis jis puikiai pažįsta dar prieš nuvykdamas į šalį ir dėl to galiausiai atsiduria medikų rankose.

Draudikai akcentuoja, kad turistai vykstantys į šiltus kraštus pernelyg atsipalaiduoja: piniginę saugo, tačiau save ne visada pavyksta apsaugoti. BTA asmens draudimo specialistas Andriaus Žilėno teigimu – „Pasaulis atrodo mažesnis nei bet kada anksčiau, o dažną keliautoją viliojančios šalys atrodo ne tik ranka pasiekiamos, bet ir pažįstamos dar prieš nuvykstant. Formuojasi įspūdis, kad, tarkime, Tailande, Etiopijoje ar Bolivijoje gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių, tačiau ne itin pavojingas. Juk tiek daug lietuvių ten ne tik keliauja, maloniai leidžia laiką atostogaudami, bet ir gyvena. Tad suprantama, kad keliautojai tikisi palankiausio atostogų scenarijaus, tačiau pirmas įspūdis gali būti apgaulingas“. Draudimo specialistas taip pat pastebi, kad žmonės dar neįgudo išnaudoti to, ką nuolat turi po ranka (nuo paprasčiausių tvarsčių iki išmaniojo telefono programėlių). Pasiruošimas kelionei apima ne tik bilieto nusipirkimas ir viešbučio kambario užsisakymas, bet ir reikalingų daiktų susikrovimas, lankytinų vietų išsami analizė.

Pasak draudikų, vienos skaudžiausių nelaimių – eismo įvykiai vairuojant motorolerį, kuris atrodo patogi ir pigi keliavimo priemonė šiltose šalyse. Kaip pastebi A. Žilėnas – „Ši transporto priemonė egzotiškose, tolimose šalyse itin paplitusi, labai populiari ir tarp turistų, nes leidžia greitai judėti, nepriklausyti nuo viešojo transporto – daugelis keliautojų tam neatsispiria. Problema ta, kad lengva transporto priemonė nepakankamai įgūdžių turinčio vairuotojo rankose tampa itin pavojinga, o sužalojimai rimti. Ypač turint omenyje tai, kad keliautojai per atostogas atsipalaiduoja taip, kad pamiršta net būtinas  apsaugas ir šalmus, taip pat pervertina savo vairavimo įgūdžius neatsargiai manevruodami, nesilaikydami ar nežinodami eismo taisyklių“. Todėl prieš vykstant į kelionę – tuo labiau į egzotiškas šalis -  svarbu teisingai ir atsakingai susiplanuoti kelionę iki smulkmenų, taip pat atkreipti dėmesį į dažniausiai iškylančias sveikatos problemas.

Vidaus ligų gydytoja Raminta Gaidelytė pabrėžia, jog pagrindiniai mūsų laukiantys pavojai, tykantys keliautojų egzotinėse šalyse - yra virškinamojo trakto sutrikimai. Neretai taip įvardijama keliautojų diarėja, ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei odos problemos, tarp kurių yra ir saulės nudegimai. Gydytoja taip pat akcentuoja, kad nors sveikatos būklę ir savijautą keliaujant būtina stebėti, vis dėlto ne visos organizmo reakcijos gali būti rimtų ligų pranašautojais.
R. Gaidelytė taip pat išskiria netrumpą sąrašą daiktų ir vaistų, kuriuos būtina turėti su savimi vykstant į egzotiškas šalis:

•    vandeniui atsparių pleistrų;

•    antiseptinių priemonių;

•    sterilių tvarsčių;

•    geriamųjų elektrolitų miltelių skysčių atsargoms atkurti;

•    nosies lašų gleivinės paburkimui mažinti;

•    analgetikų;

•    plataus poveikio antibiotikų;

•    vaistų nuo viduriavimo ir preparatų žarnyno bei virškinamojo trakto veiklai sureguliuoti (probiotikai);

•    priešalerginių vaistų;

•    priemonių nuo vabzdžių įkandimo ar jau po įkandimų;

•    priemonių apsaugai nuo saulės priemonių;

•    dezinfektanto.

Virškinimo trakto ir kvėpavimo takų negalavimai ganėtinai dažni ir kaip pabrėžia gydytoja – „Dėl palankaus klimato atogrąžų juostoje mikrobų yra daugiau, todėl ir įvairių žarnyno infekcijų tikimybė ten didesnė. Tačiau reikia žinoti, kad žarnyno mikroflora jautriai reaguoja į neįprastą maistą ir tai ne visada reiškia apsinuodijimą. Kartais pakanka pora dienų palaukti ir simptomai išnyksta, tačiau savo sveikatos būklę būtina atidžiai sekti“. Todėl pirminiai savęs priežiūrios etapai būtų tokie: nepirkti įtartinų ar gražiai atrodančių desertų ar maisto iš gatvės, negerti vandens iš pasitaikiusių telkinių ar jau atsuktų buteliukų, perkant vaisius ar daržoves juos gerai nuplauti prieš valgant. R. Gaidelytė taip pat prideda, jog „Pakilus temperatūrai kiekvienu atveju saugiausia būtų kreiptis į vietos gydymo įstaigą. Tačiau daliai žmonių kiekvienas temperatūros šoktelėjimas kelia baisiausių įtarimų, sunkiausios infekcijos baimę, naujos gripo atmainos paniką, nors iš tikrųjų tai gali būti tik stresinė organizmo reakcija į skrydį, miego trūkumą ir pasikeitusias klimato sąlygas, kitokią mitybą, netgi vandens sudėtį ir neįprastą dienotvarkę“. Todėl savo organizmo simptomų pažinimas taip pat praverčia kelionės metu. Kaip išskiria draudikai, kelionės įvertinimas ir pasiruošimas, reikalingų medikamentų pasiruošimas ir dėmesingumas kelionės metu yra pagrindiniai pasiruošimo etapai vykstant į egzotiškas šalis.

Draudimo bendrovės BTA informacija, šaltinis www.bta.lt