Straipsnio nuotrauka 2020-05-12

Dviratininkų ir automobilių susidūrimai – kaip išvengti rūpesčių?

Nesunku pastebėti kaip atšilus orams miesto gatvės ir parkai prisipildo dviratininkų. Šią patogią transporto ir aktyvaus laisvalaikio priemonę kasmet pasirenka vis daugiau lietuvių. Tačiau gatvėse atsiradus daugiau eismo dalyvių – padaugėja ir pavojų, o dažniausias jų – dviratininkų ir automobilių susidūrimai.
Kelių policijos tarnybos duomenimis, jau vien per pirmąjį šių metų mėnesį buvo užfiksuota 10 automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų, o per praėjusius metus tokių eismo įvykių fiksuota 257.

Pasak draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, gatvėse daugėja atvejų, kai susidūrimų su dviračiais kaltininkais tampa patys dviračių vairuotojai. Dažnais atvejais jie apibraižo ar įlenkia važiuojančius ar stovinčius automobilius.

Kiekvienas toks susidūrimas yra įvardijamas kaip eismo įvykis, todėl kaltininkas turėtų atlyginti žalą lygiai taip pat, kaip ir susidūrus automobiliams. Tačiau skirtingai nei dviratininkai, automobilių vairuotojai gali būti ramūs dėl nuostolių atlyginimo nukentėjusiajam. Kadangi automobilio vairuotojams yra privalus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, nuostolius jiems atlygina draudimo bendrovė. Dviratininkams priešingai – jis nėra privalus, todėl, kai dviratininkas būna kaltininkas ir pridaro nuostolių – dažnais atvejais žalą tenka atlyginti pačiam.

Automobilių savininkai, apdraudę savo transporto priemonę Kasko draudimu, patyria mažiau rūpesčių. Draudikų eksperto teigimu, tokių atveju nuostolius jam atlygina draudikai, kurie žalą išieško iš eismo įvykio kaltininko, tačiau to gali ir neprireikti, jei dviratininkas geranoriškai sutinka atlyginti žalą.

Didžiausi nuostoliai, kuriuos padaro dviratininkai automobiliams yra išdaužti automobilių žibintai, kėbulo apibraižymas, veidrodėlių nulaužimas ar kitų kėbulo dalių apgadinimas. Tokie nuostoliai dažnai siekia kelis šimtus ar tūkstančius eurų.

Galimybę įsigyti draudimą turi ir dviratininkai. Toks draudimas vadinamas dviratininko draudimu. Anot R. Bieliausko, dviratininkai vis dažniau renkasi šį draudimą, kuris apima dviratininko civilinę atsakomybę ir kompensuoja žalą dviračio vagystės atveju. Taip pat į šį draudimą įeina gydymo išlaidų atlyginimas, jei buvo patirtos traumos, važiuojant dviračiu.

Draudikų ekspertas atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo įvykiui, reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Taip pat patartina užfiksuoti apgadinimus, nufotografuojant ar nufilmuojant juos. O nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių reikėtų kviesti policiją. Pabrėžiama, kad eismo įvykio dalyviams kuo skubiau reikėtų kreiptis į savo draudimo bendrovę, kuri toliau rūpintųsi žalos administravimo procesu.

Parengta pagal "ERGO Insurance" informaciją