Straipsnio nuotrauka 2021-03-09

Dūmų detektoriai – dviejuose iš trijų Lietuvos būstų

Remiantis naujaisiais duomenimis, dūmų detektorius namuose įsirengė du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Apklausus gyventojus paaiškėjo, jog  37% iš jų įmontavo detektorius savo namuose suvokdami jų svarbą, o 22% - vien dėl to, jog tai padaryti buvo privaloma. Dauguma apklaustųjų gyventojų, kurie savo būste detektoriaus įsirengę nebuvo, žinojo apie reikalavimą įsirengti juos. Reikalavimas įsirengti dūmų detektorius gyvenamosiose patalpose buvo įvestas prieš dvejus su puse metus.

Tyrimas atskleidžia, kad dauguma gyventojų, patenkančių į 36-45 metų amžiaus grupę, dūmų detektorius įsirengę dėl reikalavimo, o vyresni nei 56 metų Lietuvos gyventojai – dėl savo sveikatos ir turto saugumo.

„Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė komentuoja bendrovės užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą. Ekspertė pastebi, jog per pastaruosius dvejus metus nemaža gyventojų dalis savo būstuose įsirengė dūmų detektorius. Draudikai pastebėjo, jog per šį laikotarpį išaugo teigiama tendencija – į gaisrą gyvenamosiose patalpose gyventojai sureaguoja iš karto ar bent jau žymiai greičiau, nei ankstesniais metais. Daugėja atvejų, kai operatyviai į garsinį signalą sureagavę žmonės liepsną užgesina patys. Detektoriai padeda sureaguoti nedelsiant ir taip išvengti galimų nemalonių pasekmių.

V. Katilienė teigia, jog atvejų, kai suveikė dūmų detektorius, tačiau niekas į jį nesureagavo, pastaraisiais metais nebuvo. Bet kokiu atveju, detektorius padeda išvengti nuostolių – į garsą visada sureaguojama. Net jeigu būsto savininkai signalą praleidžia, į jį būtinai sureaguos kaimynai ar kiti žmonės.

Draudikų atstovė dalinasi: dažnu atveju gaisrą namuose sukelia šildymo sistemos – šildytuvai arba perkrauti elektros laidai. Pavyzdžiui, šį rudenį fiksuota nemažai atvejų, kai gaisrą sukėlė elektros paskirstymo dėžutės bei vaisių ir grybų džiovyklės. Buvo ir tokių atvejų, kai ugnį sukelė išmaniųjų įrenginių akumuliatoriai.

Remiantis tyrimu galima pastebėti, jog daugelis jaunuolių, gyvenančių mieste ir žinančių, jog dūmų detektoriai yra privalomi, vis tiek jų neįsirengia. Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas žino, jog privalo įsimontuoti detektorių, tačiau to nedaro. Specialistė mano, jog tai – didelė grupė visuomenės, tačiau tiki, jog pakeisti jų nuomonę neturėtų būti sunku.

Rezultatai rodo, jog 5% Lietuvis gyventojų mano, jog dūmų detektoriai nereikalingi. Daugiausiai detektorių nauda abejoja jaunesni nei 25 metų žmonės. V. Katilienė mano, jog taip yra todėl, jog jaunimas dažnu atveju neturi nuosavo būsto, todėl būsto saugumas jiems ne itin rūpi.

Specialistė tuos, kurie dar nėra pritvirtinę detektoriaus, skatina kuo skubiau tai padaryti. Ji taip pat priduria, jog gaisro atveju draudimas skirs išmoką ir tuo atveju, jeigu detektorius įmontuotas nebuvo. Kilus gaisrui skiriama žalos atlyginimo suma nepriklauso nuo to, ar patalpoje buvo dūmų detektorius, ar ne, tačiau šis prietaisas padės laiku sureaguoti į įvykį ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Operatyvi reakcija gali apsaugoti aplinkinių sveikatą, gyvybę bei materialųjį turtą.

„Gjensidige“ atstovė ragina tinkamai prižiūrėti detektorių – reguliariai valyti dulkes, kasmet keisti maitinimo elementą bei vadovautis kitomis rekomendacijomis, nurodytomis prietaiso instrukcijoje. Tai užtikrins sklandų įrenginio darbą.

Draudimo bendrovės duomenimis, praėjusiais metais dėl gaisro patirtos žalos kompensacijų vidurkis siekė net 7,5 tūkst. eurų – ugnies padaryti nuostoliai yra vieni didžiausių.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą praėjusių metų lapkričio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Buvo apklausti 1009 respondentai.

Parengta pagal ADB "Gjensidige" informaciją

© Aon Baltic. Visos teisės saugomos. Privatumas. Naudojimosi taisyklės. Klientų zonos naudojimosi taisyklės. Partnerystės projektai. Aon privatumo politika. Draudimo skaičiuoklė. Kasko draudimas.