2017-02-14

Dažniausiai pasitaikančios aplinkybės, kurioms susiklosčius įvyksta avarija

“Ergo Insurance”, analizuodama savo įmonės eismo įvykių statistinius duomenis, išskiria penkias aplinkybes, kurioms esant dažniausiai įvyksta eismo įvykiai.

Persirikiavimas į kitą eismo juostą

Persirikiuoti, reiškia keisti eismo juostą neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pasirodo, šis manevras – tai dažniausiai pasitaikanti situacija, kurią mini vairuotojai, pildantys eismo įvykio deklaraciją. Dėl skubėjimo, neatidumo, nepakankamos vairavimo kultūros vairuotojams tenka pakliūti į nemalonias situacijas. Prieš atliekant šį manevrą, privalu įsitikinti, kad persirikiuoti yra saugu, kad yra pakankamas tarpas tarp transporto priemonių ir, svarbiausia, ar kiti eismo dalyviai geranoriškai leidžia atlikti šį veiksmą.

Sustojimas prieš pėsčiųjų perėją

Labai dažnai eismo įvykiai įvyksta dėl to, kad nespėjama sustabdyti praleisti pėsčiųjų.  Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalu sulėtinti greitį arba sustoti praleisti ketinantį gatvę kirsti pėsčiąjį. Pastarąjį būtina praleisti sustabdžius transporto priemonę, kai šis įžengia į bet kurią automobilio važiavimo krypties eismo juostą. Atkreiptinas dėmesys, jog Kelių eismo taisyklės numato, kad privaloma sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia eismo kryptimi važiuojanti kita transporto priemonė jau sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Ir šiuo atveju nesvarbu, ar sustojusi transporto priemonė priekyje, ar gretimoje eismo juostoje.

Išvažiavimas iš šalutinio kelio

Trečioje vietoje pagal dažniausiai pasitaikančias eismo įvykių aplinkybes yra išvažiavimas iš šalutinio kelio.

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į kelio ženklus, nustatančius pirmumo teisę sankryžoje. Jeigu tokių nėra, būtina laikytis dešinės rankos taisyklės.

Važiavimas atgal

Važiavimas atbuline eiga yra apsunkintas dėl nepakankamo matomumo, nepatogumo dairytis į veidrodėlius šonuose ar būtinybės kūnu pasisukti, atsigręžti ir įvertinti automobilį supančią erdvę. Čia visada praverčia atidumas, atsargumas, lėtas manevravimas. Visais atvejais, jei tik yra galimybė, rekomenduojama vengti važiavimo atbulomis, o sudėtingesnėse situacijose patariama paprašyti keleivių pagalbos.

Važiavimas žiedinėse sankryžose

Į dažniausių eismo įvykių aplinkybių penketuką patenka ir važiavimas žiedinėse sankryžose, ypač tose, kuriose įrengtos kelios juostos.

“Ergo Insurance” kalbintas lenktynininkas, BMW vairavimo akademijos instruktorius, lenktynių organizatorius Darius Jonušas sako, jog galimas grėsmes kelyje reikia išmokti pastebėti iš anksto. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgas vairavimo stažas – tai nėra garantija, jog avarija neįvyks. Nelaimingas nutikimas gali nutikti dėl kito eismo dalyvio kaltės. Net jei vairuotojas, pasitelkęs savo gebėjimus, žaibišką reakciją padarys viską, kad išvengtų avarijos, visgi, jis negali kontroliuoti situacijos iki galo, - mat kelyje jis – ne vienas.

Gebėjimas numatyti galima pavojingas situacijas iš anksto prailgina laiką, kurio kiekviena milisekundė gali būti reikšminga išvengiant pavojaus.

D.Jonušas įvardija esminius dalykus, padedančius išvengti eismo įvykio:
- vienareikšmiškas KET laikymasis,
- atidumas,
- dėmesingumas.

Praėjusiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos fiksavo 3280 eismo įvykius. Beveik 60 procentų šių įvykių kaltininkais pripažinti vairuotojai. 2016 – tų metų eismo įvykių pasiskirstymas pagal rūšis pateikiamas žemiau:
 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Ergo Insurance informacija