2015-04-29 Daugiausia "BMW" avarijų iš Lietuvos įvyksta D. Britanijoje, o „Volkswagen“ ir „Audi“ – Vokietijoje
Šiais metais vairuotojai iš Lietuvos daugiausia avarijų patyrė Vokietijoje. 2015-aisiais šioje valstybėje įvyko net daugiau nei 19 procentų visų apsidraudusių keliautojų nelaimių, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenys.
„Mūsų duomenimis, daugiausia nelaimių įvyko Vokietijoje. Tokie patys rezultatai buvo ir 2014 m. Na, o vos prieš kelerius metus, 2011-2012 m., daugiausia žalos transporto priemonėmis keliaujantys asmenys patyrė Rusijoje. Tendencijos kinta. Juk prieš daugiau nei dešimt metų, nelaimių kraštu automobilių vairuotojai galėjo laikyti Lenkiją“, – komentavo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Šiais metais automobilių vairuotojai nemažai avarijų patyrė Lenkijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Tokios pačios tendencijos vyravo ir 2014 metais.
Statistika rodo, kad per dešimtmetį (2005-2015m.) nesaugiausia zona vyrų vairuojamiems automobiliams – Lenkija, moterų – Vokietija. Šiais metais daugiausia eismo įvykių vyrai patyrė Vokietijoje (19,23 proc.), moterys vienodai nukentėjo Vokietijoje, Lenkijoje ir Rusijoje (po 20 proc.).
„Audi‘, „Volkswagen“ ir BMW žalos
Pastebėta tendencija, kad nelaimes galima sieti su automobilio modeliu ir šalimi, į kurią vykstama. Per dešimties metų laikotarpį daugiausia Lietuvos gyventojų vairuojamų „Volkswagen“ modelio automobilių avarijų įvyko Vokietijoje. Šiemet nemažai šio modelio transporto priemonių nelaimių įvyko Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Rusijoje (po 20 proc.).
„Audi“ savininkai per dešimtmetį taip pat daugiausia žalos patyrė Vokietijoje. 2015 m. daugiausia įvykių užfiksuota Lenkijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose (po 33,33 proc.).
Per 10 metų BMW vairuotojai iš Lietuvos daugiausia avarijų patyrė Didžiojoje Britanijoje. Tokia tendencija išliko ir šiemet. Šio modelio transporto priemonės taip pat daugiausia nelaimių patyrė vykstant į Rusiją, Airiją, Estiją ir Suomiją (po 20 proc.).
Prevencija
Pasak eksperto A. Žiukelio, Anglija, Norvegija, Airija – kryptys, į kurias lietuviai dažniausiai vyksta dirbti, Vokietijoje ir Rusijoje – tvarkyti verslo reikalų. Šios šalys yra populiariausios lietuvių užsienio kryptys, tad ten ir įvyksta daugiausia avarijų. Galima pastebėti, kad nuo 2014 smarkiai sumažėjo įvykių Ukrainoje, tad ten vyksta kur kas mažiau žmonių nei anksčiau.
Keliaujant į užsienį patariama iš karto sužinoti tos šalies pagalbos tarnybos numerį. Atsitikus nelaimei šios informacijos paieškos gali užtrukti. Ši situacija labai palanki automobilių vagims, o sužalojimo atveju pavojinga nukentėjusiam.
„Esame turėję keletą įdomių atvejų. Atrodo, na kas gi vogtų sugedusį automobilį, o pasirodo yra ir tokių. Rusijoje, važiuojant užmiesčio keliu, sugedo automobilis „Cadillac“. Vairuotojas jį paliko ant kelio, nuvyko į miestą ieškoti techninės pagalbos. Grįžo pasiimti automobilio, tačiau jo neberado. Visur ieškojo, kol galop suprato, kad automobilį pavogė. Panašus atvejis įvyko ir Skandinavijoje“, –komentavo A. Žiukelis.
Vykstantiems į užsienį A. Žiukelis pataria mokėti anglų, vokiečių arba tos valstybės į kurią keliaujama kalbą. Nemokant kalbos patartina važiuoti su žmogumi, kuris padėtų susikalbėti su kitataučiais. Mat kitu atveju atsitikus nelaimei gali būti sunku susikalbėti su policija ar medikais ir paaiškinti įvykių aplinkybes. Taip pat patariama nepasirašyti dokumentų, jei nėra aiškus jų turinys. Ekspertas teigė, kad yra buvę nemažai atvejų, kuomet vairuotojas pasirašo jam nesuprantama kalba parašytą dokumentą, o vėliau paaiškėja, kad ten buvo nurodytos kitokios aplinkybės, dėl kurių jis tampa įvykio kaltininku.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudžiamųjų įvykių žaloms padengti.
BTA informacija