2017-07-19

Darbas laukuose prasideda. Ar esate pasiruošę visiems ateitantiems įvykiams (force majeure)?

Ši vasara Lietuvoje atnešė ypatingai ekstramalias oro sąlygas. Ne viename Lietuvos mieste ir regione atplaukė sunkūs lietaus debesys, kurie prapliupo gausiu lietumi ir užliejo ne tik didmiesčių gatves, bet ir mažesnius miestelius, kaimus. Toks oras – gausūs lietūs ir smarkus vėjas praužė griausmingai ir nuplovė ne vieną kiemą, bet ir žemės plotą, o kas svarbiausia ir derliaus laukus, kuriuose dirbama specialia technika ir jai sugedus, taip greit jos nepakeisi.

„Šiemet Lietuvą sėmus liūtims, miestuose dažniausiai skendo ir gedo lengvieji automobiliai. Tačiau tai yra susisiekimo priemonė, kuriai gana lengva rasti alternatyva – pakaitinis serviso automobilis, taksi. Tačiau uberis bulvių lauko nesuars. Žemės ūkyje naudojamą techniką dažniausiai sunku greitai pakeisti, visi skuba, „gaudo“ sausus, saulėtus orus ir intensyviai darbuojasi nuo aušros iki kol sutemsta“, – pastebi BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė. Draudikai skaičiuoja, jog vidutinė žala padaryta traktoriams bei kitai ūkinei technikai yra nuo 2.500 – 3.000 Eur, tačiau kiekvienais metais pastebimas tokių nuostolių augimas. O ypatingai šiais metais, ši žala vidutiniškai 600 Eur didesnė.

Toks vidutinės žalos augimas, kaip pastebi draudikai, matomas, nes atsiradus galimybėms ūkio modernizavimui pasitelkti Europos Sąjungos investicijas, Lietuvos ūkininkai įsigyja vis naujesnę, pažangesnę ir brangesnę žemės ūkio techniką. Vis dėlto, D. Strazdienė atkreipia dėmesį: „Neramina tai, kad ūkininkai niekaip nepasimoko, jog finansinius nuostolius gali perkelti draudimui, o naują technika draudžiama ne sąmoningai apsisprendę, bet tik tada, kai to pareikalauja paramą suteikusios institucijos. Nors nelaimės kaštai gali būti ir labai dideli, daugybė ūkininkų patys nepagalvoja nuo to apsisaugoti“.

Dažniausiai registruojamos technikos žalos yra šios:
•    Gedimai dirbant laukuose.
•    Eismo įvykiai.
•    Nelaimės darbų metu.
•    Gaisrai.
•    Vagystės.

D. Strazdienė taip pat pastebi, jog: „Derliaus nuėmimo darbai labai intensyvūs, priklausomi ne tik nuo orų, bet ir nuo darbo rankų – šiuo laikotarpiu ūkininkai paprastai samdo papildomus darbuotojus, patiki jiems pažangią ir brangią techniką, kurią jie, kaip rodo praktika, ne visada tausoja ir moka tinkamai eksploatuoti. Taip pat neretai ūkininkai techniką skolinasi vieni iš kitų, skuba, dirba viršvalandžius, todėl iš laukų jau sutemus išvažiuoja pervargę, tinkamai nebegalintys susikaupti žmonės, rizikuojantys klaidomis, kurių kaina – labai didelė“. BTA duomenimis, dažniausiai nuostoliai patiriami technikai patenkant į eismo įvykius bei dirbant laukuose.

Daugiausiai žalos ir nuostolių kainuoja ugnies žalos: vidutinė tokia išmoka gali siekti net 5.000 Eur, o už atsitikimus dirbant arba eismo įvykį, ši suma sieka apie 2.700 Eur, paprasčiausias stiklo dūžis – apie 300 Eur.

Remiantis BTA draudimo bendrovės duomenimis, didžiausios pastarųjų metų žalos žemės ūkio technikai siekė net penkiaženklį skaičių:
•    Didžiausia žala. 54.000 Eur suma – išmokėta už padegtą traktorių ir gaisro metu apgadintą kitą ūkio techniką.
•    Antra pagal dydį žala. 36.000 Eur suma – išmokėta medvežei darbo metu užvažiavus ant šakos, kuri prakirto kuro žarną, o technika užsiliepsnojo.
•    Trečia pagal dydį žala. 35.000 Eur suma – išmokėta nuo kelio nuvažiavus ir apvirtus sunkvežimiui, kurio vairuotojas išvežtas į ligoninę.

Todėl BTA draudimo bendrovė ir draudimas.lt ragina nepamiršti apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių ir nelaimių. „Draudimas palengvina situaciją, nes nelaimės atveju atlygina žalos technikai kaštus, tačiau rūpesčiai, kaip nuimti derlių, ar nuostoliai dėl to, kad nėra dirbančios technikos, o darbai stovi, užgula pačių ūkininkų pečius. Tad rekomenduoju techniką ne tik drausti, bet ir laikytis numatyto jos darbo ir poilsio režimo, saugiai eksploatuoti bei tinkamai prižiūrėti: išvalyti nuo patekusių šiaudų, neperkaitinti, tikrinti tepalus, žiūrėti ar nėra tepalų nuotėkio“, – pataria D. Strazdienė.

Draudimo bendrovės BTA informacija, šaltinis www.bta.lt