2019-07-29

Atostogos Europoje taip pat gali kelti grėsmę

„Bijai vilko, neik į mišką“ – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau, ką daryti, kai kelionės bilietas jau kišenėje, o šalį, į kurią keliausite, užpuolė virusas. Nereikia numoti ranka, kad įvairūs virusai siaučia tik egzotinėse, tolimosios Azijos ar Pietų Amerikos, šalyse. Deja, pavojus sveikatai gresia ir gerokai artimesnėse šalyse.

Rizikinga gali būti ir Europa

Daug iššūkių šiais metais turistams kelia rekordinio karščio bangų varginamos Europos šalys, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstatuoja, kad Ukrainoje tebesitęsia tymų, kurie yra 6 kartus labiau užkrečiami negu gripas, protrūkiai.

„Prieš vykstant į užsienį verta pasidomėti bent keliais šaltiniais ir įvertinti tiek politinį stabilumą, tiek užkrečiamų ligų riziką, tiek klimato reiškinius – labai aukštą ar kaip tik žemą temperatūrą, kritulius, gamtos stichijas. Skirtingi šaltiniai šalis klasifikuoja skirtingai, todėl nėra labai patikima pasitikėti kokia nors viena mobiliąja aplikacija“, – sako draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Pasak jo, tą puikiai iliustruoja Ukrainos pavyzdys. Nemažai lietuvių atranda šią šalį ir vyksta po ją keliauti, ilsėtis, tačiau atskiros valstybės bei organizacijos jos rizikingumą vertina pagal skirtingus parametrus.

„Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas Ukrainą 2-am, kitaip tariant padidintos rizikos lygiui priskiria iš esmės dėl Rusijos okupuotų šalies teritorijų bei politinių įvykių. Tuo tarpu PSO Ukrainą irgi laiko padidintos rizikos 2 lygio šalimi, bet atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje galima užsikrėsti tymais, todėl prieš čia keliaujant rekomenduojama pasiskiepyti“, – teigia R. Grizickas.

Pasak jo, kintant klimatui keičiasi ir galimų užsikrėtimų situacija, todėl planuojant kelionę verta pasitarti su infekcinių bei virusinių ligų specialistais, kurie situaciją žino geriausiai, atitinkamai gali pasiūlyti konkrečias prevencijos priemones, sudaryti skiepų planą, padėti susirinkti tinkamą vaistinėlę, pasidalinti patarimais dėl maisto, vandens saugumo.

Kaip apsisaugoti nuo karščio?

Draudimo įmonių duomenimis, prie karštos vasaros nepratę Šiaurės ir Rytų europiečiai dažnai nukenčia po kelionių į „karštus“ kraštus: apsilankę Turkijoje, Egipte, Graikijoje, Bulgarijoje, o taip pat Ispanijoje, Tailande, Gruzijoje, Maldyvuose, keliautojai kreipiasi dėl įvairių sveikatos sutrikimų.

Europoje absoliuti dauguma šalių laikomos iš esmės saugiomis. Tik šiais metais situaciją pakoregavo rekordiniai karščiai ne tik Lietuvoje, bet ir pietinės šalys Prancūzija, Ispanija, Portugalija, jie sekina ir Vokietiją bei šiauriau esančias valstybes.

„Dabar kaip niekad svarbu įvertinti savo sveikatos būklę bei amžių. Širdies ir kraujagyslių sistemos, kitomis lėtinėmis ligomis sergantieji, vyresnio amžiaus žmonės bei kūdikiai bei mažamečiai tokį sekinantį karštį gali sunkiai ištverti. Iš kitos pusės, didelės karščio bangos gali pakoreguoti ir įvairių įstaigų, prekybos vietų darbo laiką, ir sutrikdyti susisiekimą įprastu transportu, pavyzdžiui, autobusais, traukiniais, tapti tokių nelaimių kaip gaisrai priežastimi, todėl verta gerai apsvarstyti savo planus ir dėl visa ko apgalvoti variantą B“, – pataria specialistas.

Laikantis karščiui patariama naudotis PSO rekomendacijomis: gerti daug vandens, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, privengti alkoholio, kavos ir cukraus, dėvėti lengvus šviesius drabužius, jei įmanoma, atsivėsinti po dušu. Kita vertus, reiktų pasiruošti ir karščius lydinčioms liūtims: avalyne, apranga.

Pirmoji pagalba – iš draudikų?

Dažnai keliaujantys ir turintys kelionių draudimą, žino, kad patyrus traumą, apsinuodijus ar kitaip sunegalavus, sunegalavus, rekomenduojama pirmiausiai kreiptis į draudimo bendrovės atstovus, kurie operatyviai pakonsultuos ir informuos, kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos ir net į kokią medicinos įstaigą geriausia kreiptis. O reikalui esant, net ir padės jums ten nuvykti.

„Situacijos išties būna labai individualios. Jei kalbame apie tikrai sunkias būkles, kai žmogus netenka sąmonės, jo gyvybei gresia pavojus – tuomet pagalbos ieškokite artimiausioje gydymo įstaigoje ir pirmasis skambutis, be jokios abejonės, turi būti medikams. Jie geriausiai žinos, ką daryti toje situacijoje ir pagelbės“, – aiškina BTA ekspertas.

Vos tik atsiradus galimybei apie situaciją informuokite draudimo bendrovę, o gavus pagalbą, jei už ją sumokėsite patys, reikėtų nepamiršti pasiimti sąskaitos už suteiktas paslaugas ir grįžus į Lietuvą visus dokumentus pateikti draudikui.

BTA informacija